Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruoti vartotoją
> Prisiminti slapražodį



Rekomenduojame aplankyti

Žalsvasis šaltinis

Žalsvasis šaltinis Šaltinis Pasvalyje
Tai didžiausias šaltinis pasvalio rajone ir giliausias Lietuvos urvas. Jo dabartinis gylis - 20 m. Žalsvasis šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante, Pasvalio mieste, šalia Kalno gatvės. Iš urvo tekanti versmė įteka į Lėvens upę. Šaltinis ištryško smegduobėje apie 1960 metus. Iš smegduobės apačios besiveržiantis požeminis vanduo išrėžė salpoje kelių metrų ilgio vagą, kurios dugnas padengtas šviesiai pilkomis, vos žalsvo atspalvio nuosėdomis, suteikiančioms šaltinio vandeniui žalsvą atspalvį. Smegduobės, iš kurios išteka šaltinis, šonuose matosi pavieniai gipso ir dolomito gabalai. Vanduo skaidrus, šaltas, turi sieros vandenilio kvapą.

VIII Kauno fortas

VIII Kauno fortas iš oro Karo istorijos objektai Kaune
VIII (Linkuvos) fortas pastatytas 1889-1890m.

Verkių dvaro sodyba

Verkių dvaras Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Verkių dvaro sodyba įsikūrusi Vilniaus miesto pakraštyje, gražiame kraštovaizdyje - vienas pakraštys atsiremia į Neries upę, kiti ribojasi su Jeruzale, Naujaisiais Verkiais ir Verkių mišku - ir užima 82 ha ploto teritoriją. Verkių dvaro ansamblį sudaro daugybė išlikusių pastatų ir mažosios architektūros detalių. Pirmuosius dvaro pastatus - užvažiuojamuosius namus -pamatysite dar važiuodami Jeruzalės gatve. Toliau, tęsdami kelionę Žaliųjų ežerų gatve, privažiuosite centrinę Verkių dvaro ansamblio dalį, kur jus pasitiks atrestauruoti dvaro pastatai, sutvarkyti takai, dvaro parkas, poilsiui įrengti suoliukai, kita infrastruktūra, pastatyti informaciniai stendai, rytinėje atrestauruotoje oficinoje įsikūrės prabangus restoranas. Nuo įrengtos regyklos atsiveria panorama į Neries upę, Trinapolio bažnyčią, didelius miškų masyvus.

Keltai Klaipėda-Kylis

Nuotraukos pavadinimas Apžvalgos aikštelė (regykla) Klaipėdoje
Keltai iš Klaipėdos į Kylį. Keleivių ir automobilių perkėla. Informacija, kuri reikalinga Tau!
https://keltai.eu/keltai-klaipeda-kiel/

Vilniaus paveikslų galerija

Vilniaus paveikslų galerija (autorius A. Ufartas) Dailės paveldas Vilniuje
Vilniaus paveikslų galerija įkurta 1956 m. Pirmoji ekspozicija veikė 1956–1989 m. Vilniaus katedroje. 1994 m. galerija perkelta į Lietuvos didikų Chodkevičių rūmus, kurie šiuo metu yra vienas įdomiausių klasicizmo stiliaus ansamblių Vilniuje.

Žiežmarių dvaras

Žiežmarių dvaras Architektūrinis kultūros paveldas Žiežmariuose
Dvaro teritorija užima 2,3 ha plotą. Šiuo metu yra išlikę du pastatai, priklausę dvaro statiniams. Tai – klasicizmo stiliaus vieno aukšto, tinkuoto mūro gyvenamasis pastatas su keturių kolonų portiku. Iš kitų dvaro pastatų išlikęs vienas ūkinis pastatas, taip pat parkas.

Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas

Klaipėdos universitetas Architektūrinis kultūros paveldas Klaipėdoje
Klaipėdos universitetas yra jauniausias Lietuvoje. 1904-1907 metais buvo pastatyta didžioji dalis pastatų komplekso. Statiniai buvo naudojami kaip kareivinės. Kompleksui priklausė šeši skirtingi pastatai kareiviams, vadams, taip čia buvo maža koplytėlė, valgomieji, ginklų sandėliai. Visi pastatai buvo neogotikinio stiliaus.
Visi komplekso statiniai buvo naudojami armijos tikslams beveik pusę amžiaus.

Panemunės pilis

Panemunės pilis Architektūrinis kultūros paveldas Jurbarke
Panemunės pilis (kartais dar vadinama Vytėnų pilis arba Gelgaudų pilis) - renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone, Šalia Jurbarko – Kauno kelio, apie 15 km nuo Jurbarko, Pilies I (arba Vytėnų) gyvenvietėje, pastatyta ant aukšto Nemuno kranto. Panemunės pilis, kaip manoma, pavadinimą gavusi nuo Panemunės dvaro, kurį 1597 m. vengrų didikas Janušas Eperješas įsigijo iš žemaičių pakamario S. Stankevičiaus–Belevičiaus. 1604–1610 m. J. Eperješas ten pastatė rezidenciją.

Gargždų miesto parkas

Gargždų miesto parkas Gyvenamosios vietovės parkas Gargžduose
Angliško (landšaftinio) stiliaus parkas įveistas vakarinėje miesto dalyje XIX a. I pusėje dvarininkų baronų F. ir E. Rėnė (Rönne). Pietrytinę parko dalį juosia Minijos upė. Seniausi miesto parko medžiai skaičiuoja jau daugiau nei 200 metų. Parko senojoje dalyje auga paprastojo skroblo ir baltosios tuopos, mažalapės ir didžialapės liepos, paprastasis kaštonas, klevas ir kitų rūšių medžiai. Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vasaros metu vyksta gausybė kultūrinių renginių. Parkas yra populiariausia gargždiškių poilsio vietų mieste.

Kauno karilijonas

NO IMAGE Karo istorijos objektai Kaune
Kauno karilionas 1937 m. įrengtas gen. Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos iniciatyva Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte.

Daugiau lankytinų objektų