Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruoti vartotoją
> Prisiminti slapražodį



Rekomenduojame aplankyti

Dapkiškių dvaras

Dapkiškių dvaras Architektūrinis kultūros paveldas Alytuje
Dapkiškio dvaro pastatas yra Dapkiškių k., Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone. Šiame dvare 1808 metais gimė 1831 metų sukilimo dalyvis Simonas Konarskis.

Ekspozicija "Lino kelias"

Kočiojimas Dailės paveldas Varėnoje
Eksponuojama pačių kaimo moterų, jų mamų ir močiučių išaustos lovatiesės, lininiai rankšluosčiai, austos juostos, siuvinėti dirbiniai. Apsilankiusieji pamatys koks yra lino kelias nuo sėklos iki audeklo.

Švendubrė

Švendubrės etnografinis kaimas Etnografinis kaimas Druskininkuose
Tai 5 km. nuo Druskininkų nutolęs gatvinis kaimas, vietinės reikšmės architektūros paminklas. Dokumentuose minimas jau 1620 metais.

Europos parkas

Europos parko simbolis (1991, Gintaras Karosas) Poilsio parkas Vilniuje
Europos parką įkūrė skulptorius Gintaras Karosas (g. 1968). 1987 metais jis surado tinkamą vietą parko kūrimui šalia Vilniaus ir pradėjo valyti apleistą mišką, o 1991 metais pastatė pirmąją skulptūrą, žyminčią Europos parko pradžią. Nuo 1993 metų čia organizuojami tarptautiniai skulptūros simpoziumai.

Verkių dvaro sodyba

Verkių dvaras Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Verkių dvaro sodyba įsikūrusi Vilniaus miesto pakraštyje, gražiame kraštovaizdyje - vienas pakraštys atsiremia į Neries upę, kiti ribojasi su Jeruzale, Naujaisiais Verkiais ir Verkių mišku - ir užima 82 ha ploto teritoriją. Verkių dvaro ansamblį sudaro daugybė išlikusių pastatų ir mažosios architektūros detalių. Pirmuosius dvaro pastatus - užvažiuojamuosius namus -pamatysite dar važiuodami Jeruzalės gatve. Toliau, tęsdami kelionę Žaliųjų ežerų gatve, privažiuosite centrinę Verkių dvaro ansamblio dalį, kur jus pasitiks atrestauruoti dvaro pastatai, sutvarkyti takai, dvaro parkas, poilsiui įrengti suoliukai, kita infrastruktūra, pastatyti informaciniai stendai, rytinėje atrestauruotoje oficinoje įsikūrės prabangus restoranas. Nuo įrengtos regyklos atsiveria panorama į Neries upę, Trinapolio bažnyčią, didelius miškų masyvus.

Barstyčių akmuo

Barstyčių akmuo Akmuo Skuode
Barstyčių akmuo - didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime. Jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.Barstyčių akmuo yra 11,3 m ilgio, 5,9 m pločio ir 3,3 m aukščio. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų. 1956 m. melioratoriai (vadovaujami Petro Grigaičio), kasdami griovius, aptiko milžinišką akmenį. Didžioji riedulio dalis buvo ledyninėje sąnašoje, tik akmens ketera kyšojo paviršiuje, todėl nuspręsta jį iškasti visą.

Kuršių Nerija

Jūros vartai UNESCO Neringoje
Ištįsusiame, 98 km ilgio ir 0,4-4 km pločio, smėlio kopų pusiasalyje žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais. Dabartinį Kuršių nerijos kraštovaizdį sukūrė nepaliaujamos žmogaus kovos su vėjo ir vandens stichijomis.

Bradesių ąžuolas

Bradesių ąžuolas Medis Rokiškyje
Šis ąžuolas auga Bradesių kaime, Kriaunų apylinkėje. Jis yra 2,1 m skersmens ir 28 m aukščio.

Trijų kryžių kalnas, Kalnų parkas

Trys kryžiai Apžvalgos aikštelė (regykla) Vilniuje
Kalnų parką patogiausia aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Parko teritorija ribojasi su Užupiu (Krivių g.) ir Vilnele. Kalnų parką sudaro keli kalnai. Žymiausias iš jų - Trijų kryžių kalnas.

Gargždų miesto parkas

Gargždų miesto parkas Gyvenamosios vietovės parkas Gargžduose
Angliško (landšaftinio) stiliaus parkas įveistas vakarinėje miesto dalyje XIX a. I pusėje dvarininkų baronų F. ir E. Rėnė (Rönne). Pietrytinę parko dalį juosia Minijos upė. Seniausi miesto parko medžiai skaičiuoja jau daugiau nei 200 metų. Parko senojoje dalyje auga paprastojo skroblo ir baltosios tuopos, mažalapės ir didžialapės liepos, paprastasis kaštonas, klevas ir kitų rūšių medžiai. Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vasaros metu vyksta gausybė kultūrinių renginių. Parkas yra populiariausia gargždiškių poilsio vietų mieste.

Daugiau lankytinų objektų

Kur apsistoti?


Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652