Lietuvos turizmo išteklių katalogas

Naryškino rūmai Žagarėje

Architektūrinis kultūros paveldas Žagarėje
Naryškinas atstatė ir praplėtė daugelį pastatų. Iš jų ryškiausias ir įspūdingiausias - dvaro rūmai, išlikę iki šių dienų. Rūmai puošti kolonomis, pastato frontone - Naryškino herbas. Rūmuose yra 60 kambarių, kurių interjeras buvo puošnus, tačiau neperkrautas dekoro elementais. Svarbiausias interjero akcentas - baltų koklių krosnys. Antro aukšto kambariai buvo pusiau vasariniai. Pietinėje pusėje buvo svečių, o šiaurinėje - medžioklės kambariai. Kiti svarbūs pastatai - arklidės. Tai pseudogotikinio stiliaus statiniai iš raudonų plytų.

Karklinių miestelis

Vaizdinga vieta Vilkaviškyje
Karkliniai - miestelis Vilkaviškio rajone, Keturvalakių seniūnijoje. Miestelio vakariniu pakraščiu teka Šešupės kairysis intakas Rausvės upelis.
2005 metų surašymo duomenimis šioje gyvenvietėje gyveno 502 žmonės.

Augustaičių vandens malūnas

Technikos paminklas Akmenėje
Malūnas stovi atviroje vietoje prie Ventos upės. Upės krantai apaugę krūmais, kiemas negrįstas, iš rytų pusės ūkiniai pastatai, aplinkui dirbami laukai. Pastatas raudonų plytų, trijų aukštų su rūsiu. Malūnas statytas 1932 m. Šiuo metu perdirbtas į dyzelinį. Yra vandens turbina, dvi poros malimo girnų, viena valoma mašina (Švediška), švediškos kruopų šatros, pitlius, triaukštė ir keturaukštė švediška transmisija, medinis keltas ir liftas. Šis malūnas yra istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas.

Zarasų energetikos muziejus

Muziejus Zarasuose
Muziejus įsikūręs Tiltiškių vandens malūne. Muziejaus rinkinį sudaro daugiau kaip 5 000 eksponatų.
Rinkinį sudaro Tiltiškių vandens malūnas ir jo įrengimai, elektros įrenginiai, įvairūs stendai, fotografijos, energetinė literatūra bei kiti eksponatai, bylojantys ne tik apie Zarasų krašto bet ir visos Lietuvos energetikos kelią nuo balanos gadynės iki Ignalinos atominės elektrinės.
Muziejuje galima pamatyti kaip atrodė Antalieptės, Kavolių, Kiemonių, Marimonto, Pakaušio, Šlyninkos, Štadvilių, Tiltiškių, Zirnajų ir kiti vandens malūnai.

Europos parkas

Poilsio parkas Vilniuje
Europos parką įkūrė skulptorius Gintaras Karosas (g. 1968). 1987 metais jis surado tinkamą vietą parko kūrimui šalia Vilniaus ir pradėjo valyti apleistą mišką, o 1991 metais pastatė pirmąją skulptūrą, žyminčią Europos parko pradžią. Nuo 1993 metų čia organizuojami tarptautiniai skulptūros simpoziumai.

Televizijos bokštas

Vaizdinga vieta Vilniuje
Vilniaus bokštas yra vienas iš aukščiausių Rytų Europos statinių. Jo aukštis siekia 326,5 m. Pirmajame aukšte įrengta fotografijų paroda, skirta 14 žmonių, žuvusių per tragiškus 1991 metų sausio įvykius.

Augustaičių vandens malūnas

Technikos paminklas Akmenėje
Malūnas stovi atviroje vietoje prie Ventos upės. Upės krantai apaugę krūmais, kiemas negrįstas, iš rytų pusės ūkiniai pastatai, aplinkui dirbami laukai. Pastatas raudonų plytų, trijų aukštų su rūsiu. Malūnas statytas 1932 m. Šiuo metu perdirbtas į dyzelinį. Yra vandens turbina, dvi poros malimo girnų, viena valoma mašina (Švediška), švediškos kruopų šatros, pitlius, triaukštė ir keturaukštė švediška transmisija, medinis keltas ir liftas. Šis malūnas yra istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas.

Kryžių kalnas

Architektūrinis kultūros paveldas Šiauliuose
Kryžių kalnas yra lygumoje, maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante. Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu.

Su krikščionybe susijusi kalno istorija tęsiasi maždaug du šimtmečius, senesniais laikais (XI-XIV a.) ant šio kalno stovėjusi medinė pilis.
XIX a. viduryje Kryžių kalnas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
~ 1850 m. Kalne stovėjo apie 20 kryžių.
Pasakojama, kad prie Kalno palaidoti 1863 m. žuvę sukilėliai.
~ 1888 m. Kalne įrengtas 14-os stočių Kryžiaus kelias.
1900 m. stovėjo maždaug 130 kryžių, 1902 m. - 155 kryžiai, 1914 m. - 200 kryžių ir koplytėlė, 1923 m. - ~ 400 kryžių.
Tarpukariu Kryžių kalne imta švęsti atlaidus. Į pamaldas susirinkdavo daugybė žmonių, pvz., 1928 m. - 10 tūkst.
Sovietmečiu Kryžių kalne drausta statyti kryžius, taip pat trukdomos maldingos kelionės į jį.
Nepaisant persekiojimų, 1956-1959 m. pastatyta ~ 1000 kryžių.
1959 ir 1961 m. išleistais sovietų valdžios potvarkiais Kalne uždrausta statyti kryžius ir nuspręsta pradėti Kalno "valymą ", t. y. naikinimą.

Kauno pilis

Pilis Kaune
Vietoje, kurioje stovi pilis, jau IV-V amžiais būta gyvenvietės, sutvirtintos medžio ir molio gynybiniais įrenginiais. XIV amžiuje pastatyta pirmoji Kauno pilis - vienas svarbiausių lietuvių kovos prieš kryžiuočius atsparos punktų. Tai seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Piliavietėje tuo metu buvo kalva, aukštėjanti link Nėries.

Vilniaus rotušė

Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Pirmoji Rotušė šioje vietoje buvo pastatyta jau XV a. Joje buvo įsikūręs magistratas, posėdžiavo teismas, čia buvo saugomas iždas, archyvas, ginklai. Dabartinė Rotušė pastatyta XVIII a. pabaigoje pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Rotušės aikštė visada buvo ekonominis, administracinis ir visuomeninis miesto centras. Į aikštę vedė svarbūs prekybiniai keliai, vėliau virtę miesto gatvėmis.