Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Anykščiai

Anykščių herbas

Miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos. Rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras, regioninio parko direkcija, paštas (LT-29001). Urbanistikos paminklas. Miestas yra prie Šventosios ir Anykštos upių santakos. Šventoji pro Anykščius teka iš šiaurės rytų į pietvakarius, miesto centre ji yra patvenkta. Kurortinė teritorija.
Prie miesto įsikūręs Anykščių viensėdis, yra kvarcinio smėlio telkinys.
Archeologiniai radiniai rodo pirmuosius gyventojus Anykščių apylinkėse buvus nuo 9000 m. pr. m. e. Pirmą kartą Anykščiai minimi 1440 m. (kai kuriais šaltiniais dar 1422 m.) kaip didžiojo kunigaikščio dvaras – tuo metu Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Anykščių dvarą davė valdyti Radvilai. 1442-1452 metais pastatyta pirma medinė Anykščių bažnyčia. XV a. antroje pusėje minimas Anykščių miestelis, vėliau ir Anykščių valsčius. Viduramžiais priklausė Vilniaus vaivadijai. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. 1516 m. dvaras su miesteliu įkeistas Mikalojui Radvilai. 1545 m. sukilo Anykščių valsčiaus valstiečiai. 1566 m. miestelis degė, sudegė bažnyčia, kuri netrukus atstatyta. 1671 m. Anykščių bažnyčia dar kartą sudegė (atstatyta iki 1677 m.). 1757-1768 m. kunigų Jono Domininko Lopacinskio (nuo 1762 m. – Žemaičių vyskupas) ir Tado Milašiaus rūpesčiu pastatyta vienabokštė mūrinė bažnyčia. 1792 m. sausio 17 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto teises (1795 m. jos panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių šv. Jono Nepomuko statula.
Siaurukas prie Anykščių

XIX a. pirmojoje pusėje miesteliui sparčiai augant, čia jau buvo mūrinė bažnyčia su varpine, dvi sinagogos. Numalšinus 1831 metų sukilimą, miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvė. 1902 metais pastatyta hidroelektrinė, 1909 m. senosios bažnyčios vietoje pastatyta didelė neogotikinė bažnyčia.

Nuo 1929 metų veikia vyno bendrovė. 1941 metais vokiečių sunaikinta apie 1500 gyventojų (daugiausiai žydų). Nuo 1950 m. Anykščiai yra rajono centras. 1970 m. bandyta atkurti Anykščių herbą, šv. Joną Nepomuką pakeičiant mergina, laikančia dešinėje rankoje vandens leliją, kairėje – atverstą knygą. 1992 m. lapkričio 4 d. LR AT dekretu patvirtintas naujasis miesto herbas. 2006 m. Vyriausybės nutarimu prie miesto prijungta dalis aplinkinių kaimų.

Anykščiai – hidroniminis vietovardis, kilęs nuo upelio Anykštos (Šventosios intakas).

Anykščių vardo legenda apie skalbiančią moterį:
Sakoma, jog kadaise viena moteriškė pasiėmė kultuvę ir atėjo prie bevardės upės velėti rūbus. Bevelėdama ji užsigavo nykštį ir ėmė šaukti: „Aaa, nykštys, aaa nykštys…“ Žmonės išgirdo šį riksmą, ėmė pasakoti apie atsitikimą kitiems ir galiausiai praminė upę Anykšta. Po kiek laiko ir miestas, kuriame vinguoja upės vaga, buvo pavadintas Anykščių vardu.

Anykščių vardo legenda apie Bajoro Nykščio dvarą:
Manoma, jog „ten, kur šiandien Šventosios ir Anykštos trikampyje įsikūręs Anykščių miestelis, pačioje aukštojoje vietoje, ant Kalitos kalno, kadaise buvo didelis bajoro Nykščio dvaras, o netoliese kalnuose- jo saugoma pilis Voruta. Nors pilis buvo paslėpta kalnuose, ją dažnai užpuldinėdavo kalavijuočių būriai“, karaliaus Mindaugo turtų siekdami. 1435 m. rugpjūtį į bajoro dvarą atvyko kalavijuočiai. Bajoras Nykštys juos priėmė kaip draugus, Didžiojo Lietuvos kunigaiščio Švitrigailos sąjungininkus ir kitą dieną senasis bajoras su devyniais sūnumis išjojo į tolimų mūšių sūkurius… Vyrus išlydėdamos, „marčios verkė, klykė, laužė baltas rankas Užvis labiau verkė, užvis labaiu laužė savo baltas rankeles viena bajoro martelė, jo jauniausiojo sūnaus Putino jauna žmonelė Ona. Praėjo savaitė, kita. Daug ašarų išliejo jaunosios martelės Užvis labiau sielojosi, už visas kitas marčias daugiau ašarų išliejo jauniausioji martelė, karžygio Putino žmonelė.“ Netrukus pasklido žinia, jog drąsūs bojoro Nykščio giminės vyrai mirė kovoje. „Net apylinkės miškai aidėjo nuo nelaimingųjų našlių klyksmo ir verksmo. Visų skaudžiau, visų gailiau šaukė ir klykė bajoro martelė, jo jaunojo sūnaus Putino našlė.“ Neištvėrusi sielvarto ir kančios, ji nusileido nuo Kalitos kalno ir pasiskandino pakalnėje tekančiame upelyje. „Taip ji nuplaukė ten, kur jos narsus Putinėlis galvelę padėjo“, o bevardis upelis buvo bajorienės Onos Nykštienės vardu ir pavarde pavadintas. Vėliau žmonės jį sutrumpino, vadino „Onykštienės“, dar vėliau praminė Anykšta, na ir galiausiai miestas, kuriame vinguoja upės vaga, buvo pavadintas Anykščių vardu.

Miesto architektūra įvairi – senojoje (XV-XVIII a.) dalyje savaiminės raidos radialinė plano forma susipynusi su formuota stačiakampe. Senamiestis išsaugojo senąją planinę struktūrą, čia yra Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, Senų miesto kapinių koplyčia, Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė, Anykščių ligoninė, Anykščių poliklinika, A. Baranausko ir A. Vienuolio muziejus, B. Buivydaitės namas-muziejus, paminklai Antanui Vienuoliui ir Antanui Baranauskui.

Anykščių šilelyje buvo poilsio namai „Šilelis“,2007 nugriauti ir ruosiamasi statyti modernų sveikatos centrą. Puntuko akmuo. Miške prie kelio į Molėtus – Jono Biliūno kapas. Apskritai, mieste nemaža kapinių – Anykščių kapinės, Naujosios miesto kapinės, Žydų kapinės ir Rusų kapinės.

Pagrindinės miesto pramonės įmonės – AB „Anykščių vynas“ (centre), AB „Anykščių kvarcas“, UAB „Jarimpeksas". Kitos įmonės – „Anykščių vandenys“, šiaurinėje miesto dalyje – UAB „Anykščių varis“, AB „Anrestas“, UAB „Anykščių linai“, UAB „Jara“, Anykščių suskystintų dujų ūkis ir kt.

Anykščiuose gimė ir gyveno Antanas Baranauskas (1835-1902), apylinkėse – Konstantinas Sirvydas (1578-1631), Jonas Biliūnas (1879-1907), Antanas Vienuolis (1882-1957; gyveno ir kūrė Anykščiuose).

Lankytini miesto objektai:

Arklio muziejus
Burbiškio dvaras
Puntuko akmuo
Siaurojo geležinkelio stoties muziejus
Troškūnų Švč.Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolyno ansamblis


Renginiai Anykščiuose
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652