Lankytini objektai

Šiaulių universiteto dailės galerija

Dailės paveldas Šiauliuose
Galerija įkurta 1999 metais prof. A.Toleikio iniciatyva.

Akmens skulptūrų parkas

Poilsio parkas Vilniuje
Akmens skulptūrų parkas "Vilnoja" yra vos už 20 km nuo Vilniaus, Sudervės kaimelyje. Iš kurios pusės bevažiuotum, pagrindinė posūkio į "Vilnoja" nuoroda visuomet bus Sudervės pakraštyje stovinti unikali rotondinė bažnytėlė. XIX a. pradžios klasicistinės architektūros nedidukė mūrinė katalikų šventovė yra verta atskiro dėmesio.

Alytaus kraštotyros muziejus

Muziejus Alytuje
Alytaus kraštotyros muziejus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas 1928 m. Šiandien jame saugoma daugiau kaip 65 tūkst. eksponatų – tai istorinė, etnografinė ir archeologinė medžiaga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų Lietuvos rajonų. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų.

Antalieptės hidroelektrinė

Architektūrinis kultūros paveldas Zarasuose
Už Antalieptės 500 m, buvusio Gaidelių dvaro laukuose, 1959 m. prie Šventosios upės buvo pastatyta viena tuo metu stambiausių Pabaltijyje kalnų tipo hidroelektrinė (2620 KV galingumo). Vanduo slėgimine derivacija ant turbinų ratų krinta iš didžiausio Lietuvos sąlygomis (35 m.) aukščio.

Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas

Poilsio parkas Druskininkuose
Trys kilometrai nuo Druskininkų yra Naujasodės kaimas. Jame apie 30 metų gyvena ir kuria tautodailininkas, medžio drožėjas Antanas Česnulis. Jo sodyboje, prie vaizdingo Ratnyčėlės upelio ir yra išsidėsčiusi drožinių ekspozicija. Svečius sutinka autoriaus sukurtas vejo malūnas, kurio keturiuose aukštuose sukaupta autoriaus drožtos skulptūros, atspindinčios visą, apie 30-ties metų kūrybos kelią.

Arkikatedra bazilika (Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedra bazilika)

Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Manoma, kad pirmoji Katedra buvo pastatyta pagoniškos šventyklos vietoje Lietuvos karaliaus Mindaugo krikštui 1251 m. paminėti. Vėliau Katedra buvo daug kartų perstatoma, todėl iki šių dienų yra išlikę įvairių stilių fragmentų. Klasicistiniai bažnyčios bruožai – XVIII a. pabaigos garsaus architekto L.Stuokos-Gucevičiaus projekto rezultatas.

Arklio muziejus

Liaudies amatininkas Anykščiuose
Arklio muziejus Niuronyse, šalia Anykščių miesto, įsteigtas 1978 m. prof. Petro Vasinausko iniciatyva.

Muziejuje susipažinsite su arklio kilmės istorija, pamatysite vežimus – fajetonus, bričkeles, lineikas, važelius, žemės dirbimo padargus, kalvystės įrankius ir patys nusikalsite laimės pasagėlę, sužinosite kaip su arkliu kūlė javus, malė, bruko linus, apžiūrėsite unikalias J. Gelaževičiaus filatelijos ir J. Kazlausko medžio drožinių kolekcijas.

Augustaičių vandens malūnas

Technikos paminklas Akmenėje
Malūnas stovi atviroje vietoje prie Ventos upės. Upės krantai apaugę krūmais, kiemas negrįstas, iš rytų pusės ūkiniai pastatai, aplinkui dirbami laukai. Pastatas raudonų plytų, trijų aukštų su rūsiu. Malūnas statytas 1932 m. Šiuo metu perdirbtas į dyzelinį. Yra vandens turbina, dvi poros malimo girnų, viena valoma mašina (Švediška), švediškos kruopų šatros, pitlius, triaukštė ir keturaukštė švediška transmisija, medinis keltas ir liftas. Šis malūnas yra istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas.

Augustaičių vandens malūnas

Technikos paminklas Akmenėje
Malūnas stovi atviroje vietoje prie Ventos upės. Upės krantai apaugę krūmais, kiemas negrįstas, iš rytų pusės ūkiniai pastatai, aplinkui dirbami laukai. Pastatas raudonų plytų, trijų aukštų su rūsiu. Malūnas statytas 1932 m. Šiuo metu perdirbtas į dyzelinį. Yra vandens turbina, dvi poros malimo girnų, viena valoma mašina (Švediška), švediškos kruopų šatros, pitlius, triaukštė ir keturaukštė švediška transmisija, medinis keltas ir liftas. Šis malūnas yra istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas.

Aukštadvario dvaro sodyba

Architektūrinis kultūros paveldas Trakuose
Dvaras pastatytas 1837m. klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas. Aukštadvario dvaras su parku XXa. pradžioje priklausė inžinieriui Br.Malevskiui. Dabar dvarą valdo Mongirdų palikuonys.
Išlikę dvaro rūmai, svirnas, tvartas, rūsys, sandėlis, mailiaus inkubatorius, 25 tvenkiniai. Galima patekti į teritoriją ir apžiūrėti pastatus iš išorės, o esant šeimininkui - ir iš vidaus.

Aušros Vartai

Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Aušros Vartai – vieninteliai likę iš buvusių dešimties Vilniaus miesto gynybinės sienos vartų. Jie buvo pastatyti 1514 m. Tai trijų aukštų renesansinis statinys, pirmame jo aukšte buvo įvažiavimas su pakeliamu tiltu per gynybinį griovį.

Barklainių baltasis šaltinis

Šaltinis Pasvalyje
Tai mineralinio vandens šaltinis Orijos upės krante (Barklainių kaimas, Daujėnų seniūnija). Upelio dugno akmenėliai ir pakraščių žolė tokia balta, kad Šaltinis vadinamas Baltuoju. Šaltinio vanduo skaidrus, bespalvis, turi aštrų sieros vandenilio kvapą, neskanus, nes jame daug sulfatų (gipso) ir kitų cheminių junginių.

Barstyčių akmuo

Akmuo Skuode
Barstyčių akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime. Jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.Barstyčių akmuo yra 11,3 m ilgio, 5,9 m pločio ir 3,3 m aukščio. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų. 1956 m. melioratoriai (vadovaujami Petro Grigaičio), kasdami griovius, aptiko milžinišką akmenį. Didžioji riedulio dalis buvo ledyninėje sąnašoje, tik akmens ketera kyšojo paviršiuje, todėl nuspręsta jį iškasti visą.

Birštono Biuvetė

Architektūrinis kultūros paveldas Birštone
Dar XIX a. mineralinio vandens šaltiniams buvo pastatyti rentiniai ir stogeliai. 1879 m. atrastą ir ištirtą šaltinį kurorto savininkas I. Kvinta pavadino dukters garbei „Viktorija“, tačiau vėliau rašytojo J. Tumo-Vaižganto siūlymu šis šaltinis pavadintas „Vytautas“. Šaltinio versmę žymėjo banginio pavidalo skulptūra, iš kurios nasrų bėgdavo mineralinis vanduo.

Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas)

Piliakalnis Birštone
Nemuno dešiniajame krante, Vytauto parko pietrytinėje dalyje

Tai vienas aukščiausių (šlaitų aukštis siekia iki 40 m) ir žinomiausių piliakalnių Lietuvoje. XIV a. pab. ant piliakalnio stovėjo medinė Birštono pilis, kuri buvo Trakų kunigaikštystės gynybinės sistemos dalis ir vienas iš Vytauto medžioklės dvarų. Pilis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1382 m., kuomet, anot Vygando Marburgiečio, viena iš trijų Trakų kunigaikštystę puolusių kryžiuočių kariuomenės dalių „nuėjo Birštono pilies link, bet greitai atsitraukė“.

Biržų pilis

Pilis Biržuose
Biržų pilis, Biržų tvirtovė – pilis Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilyje įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“. Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Renesansinė bastioninė pilis, istorijos ir architektūros paminklas.

Bradesių ąžuolas

Medis Rokiškyje
Šis ąžuolas auga Bradesių kaime, Kriaunų apylinkėje. Jis yra 2,1 m skersmens ir 28 m aukščio.

Burbiškio dvaras

Architektūrinis kultūros paveldas Anykščiuose
Dvarininkų Venslovavičių statyti neoklasicistinio dvaro rūmai yra kairiajame Anykštos upės krante. Šalia dvaro yra parkas, užimantis apie 5 ha plotą, kuriame auga įvairių rūšių medžiai ir krūmai. Burbiškio dvaro ansamblis su parku, įsikūrusiu Anykštos upelio slėnyje. Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinis užima 22ha plotą. Rūmai neoklasicistinio stiliaus, XIXa. istorinis architektūros paminklas. Šiuo metu dvare įsikūrusi Burbiškio pagrindinė mokykla. Dvaras įtrauktas į Europos paveldo lankytinų objektų sąrašą.

Danės krantinė - Meridianas

Istorinis objektas Klaipėdoje
Mokomasis burlaivis "Meridianas" pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. Jų išlikę labai nedaug. Kone labiausiai pasisekė Estijon patekusiam tokio tipo burlaiviui. Dabar jis puikuojasi Taline. Mūsiškis, tekęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai, buvo daugelio pokario būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Jame jūros krikštą yrą gavę žinomi jūrų kapitonai: Vilius Pakalniškis, Z. Kaupas, Ričardas Lučka.

Dapkiškių dvaras

Architektūrinis kultūros paveldas Alytuje
Dapkiškio dvaro pastatas yra Dapkiškių k., Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone. Šiame dvare 1808 metais gimė 1831 metų sukilimo dalyvis Simonas Konarskis.

Didždvario parkas

Poilsio parkas Šiauliuose
užima 5,1 ha ploto. Įkurtas XIX a. pradžioje, pastačius grafo Zubovo rūmus - vasaros rezidenciją. Parkas buvo užsodintas tuo metu paplitusiu landšaftinio parko stiliumi, kurio išplanavimas laisvas, artimas natūraliai gamtai.

Dieveniškių Mokas

Mitologinis kultūros paveldas Šalčininkuose
Tai apeiginis akmuo Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Dieveniškių pilkapyne.

Drusku miskas

Gyvenamosios vietovės parkas Birštone
Kaimo turizmo sodyba

Ekspozicija "Lino kelias"

Dailės paveldas Varėnoje
Eksponuojama pačių kaimo moterų, jų mamų ir močiučių išaustos lovatiesės, lininiai rankšluosčiai, austos juostos, siuvinėti dirbiniai. Apsilankiusieji pamatys koks yra lino kelias nuo sėklos iki audeklo.

Europos parkas

europos_parko_simbolis_(1991-_gintaras_karosas)

Poilsio parkas Vilniuje
Europos parką įkūrė skulptorius Gintaras Karosas (g. 1968). 1987 metais jis surado tinkamą vietą parko kūrimui šalia Vilniaus ir pradėjo valyti apleistą mišką, o 1991 metais pastatė pirmąją skulptūrą, žyminčią Europos parko pradžią. Nuo 1993 metų čia organizuojami tarptautiniai skulptūros simpoziumai.

Gargždų miesto parkas

Gyvenamosios vietovės parkas Gargžduose
Angliško (landšaftinio) stiliaus parkas įveistas vakarinėje miesto dalyje XIX a. I pusėje dvarininkų baronų F. ir E. Rėnė (Rönne). Pietrytinę parko dalį juosia Minijos upė. Seniausi miesto parko medžiai skaičiuoja jau daugiau nei 200 metų. Parko senojoje dalyje auga paprastojo skroblo ir baltosios tuopos, mažalapės ir didžialapės liepos, paprastasis kaštonas, klevas ir kitų rūšių medžiai. Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vasaros metu vyksta gausybė kultūrinių renginių. Parkas yra populiariausia gargždiškių poilsio vietų mieste.

Gedimino pilies bokštas

Pilis Vilniuje
Pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., nuo 1968 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. Gedimino pilies ekspozicija supažindina su XIV a. II pusės bei XVII a. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.
Į pilies kalną galima pakilti funikulieriumi.

Gedimino prospektas

Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Nuo Žvėryno tilto iki Katedros aikštės. Gedimino prospektas – tai pagrindinė Vilniaus miesto gatvė, kuri prasideda už Žvėryno tilto ir baigiasi Šventaragio g. (Katedros aikštė).

Gelgaudiškio dvaras ir parkas

Architektūrinis kultūros paveldas Gelgaudiškyje
XV a. pr. rašytiniuose šaltiniuose Gelgaudiškio vietovė laikoma Skirsnemunės palivarko dalimi. Gelgaudiškio palivarke augo kirvio dar nepaliestos Sūduvos girios ir visai natūralu, kad gyventojų čia buvo labai mažai. 1504 m. ar 1507 m. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Aleksandras Gelgaudiškį su giria nuo Nemuno iki Siesarties padovanojo didikui Jonui Sapiegai.

Genocido aukų muziejus

Muziejus Vilniuje
Genocido aukų muziejus įsteigtas 1992 m. Tai vienintelis toks muziejus Baltijos valstybėse, įkurtas tame pačiame pastate, kuriame nuo 1940 m. antrosios pusės iki pat 1991 m. rugpjūčio dirbo sovietinės represinės institucijos NKVD ir NKGB-MGB-KGB. Pastato pusrūsyje išlikęs vidaus kalėjimas-tardymo izoliatorius, kuriame nuo 1940 m. rudens iki pat 1987 m. buvo kalinami okupacinei valdžiai neįtikę Lietuvos gyventojai. Lankytojai gali susipažinti su ekspozicija, įrengta buvusioje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje.

Gintaro muziejus-galerija

Muziejus Vilniuje
Šioje gintaro galerijoje-muziejuje eksponuojama unikali inkliuzų kolekcija, įdomiai ir šiuolaikiškai pristatoma Baltijos gintaro susidarymo eiga, profesionalus menininkas demonstruoja gintaro apdirbimo procesą; lankytojai supažindinami su svarbiausiomis gintaro savybėmis ir vaidmeniu senovės pagonių apeigose.

I Kauno fortas

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
I fortas pastatytas 1888-1889metais ir rekonstruotas 1893m. ir 1908m.

III Kauno fortas

Karo istorijos objektai Kaune
III fortas pastatytas 1887-1888 metais ir rekonstruotas 1893-1898m. ir 1908m.

Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Istorinės Laikinosios sostinės Prezidentūros rūmų istorija prasidėjo nuo 1846 metų. Prezidentūra 1998-2003 m. restauruota ir šiuo metu atvira lankytojams kaip Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys.

IV Kauno fortas

Karo istorijos objektai Kaune
IV fortas pastatytas 1889m.

IX Kauno fortas

Karo istorijos objektai Kaune
IX fortas pastatytas 1901-1913m. Statybai naudotas betonas ir gelžbetonis.
IX fortas – dviejų aukštų kareivinės su kaponyrinėmis patrankomis jose, su buitinėmis ir sanitarinėmis patalpomis, šaudmenų, maisto sandėliais, požeminiais praėjimais (poternomis) iš kareivinių į gynybinę sieną.

Jėzuitų bažnyčia ir vienuolynas

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Bažnyčia pavadinta Šv. Pranciškaus Ksavero vardu. Tai vėlyvojo baroko kūrinys pastatytas XVII a. pradžioje.

Jono kalnelis

Karo istorijos objektai Klaipėdoje
“Jono kalnelio” kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji – Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji – Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.

Kadagių slėnis

Apžvalgos aikštelė (regykla) Kaune
Tai savaiminės kilmės paprastaisiais kadagiais (amžius apie 90 metų) apaugęs Kauno marių šlaitas, užimantis 43 ha. plotą. Dar viena jo ypatybė ta, kad savo vešlumu ir grynumu jis stebina ne vieną žinomą Lietuvos kadagynų tyrinėtoją.

Karo istorijos muziejaus kiemelis

Karo istorijos objektai Kaune
Čia pastatyti paminkliniai biustai žymiems Lietuvos politikams ir rašytojams, dega Amžinoji ugnis, mediniai kryžiai mena žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę.

Kauno arkikatedra bazilika

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Tai vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bazilikinė bažnyčia. Kelis kartus ją rekonstravus, įgavo renesanso ir baroko bruožų.

Kauno botanikos sodas

Poilsio parkas Kaune
Botanikos sodas Kaune įkurtas 1923 metais prie Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto kaip botanikos mokslų centras.

Kauno karilijonas

Karo istorijos objektai Kaune
Kauno karilionas 1937 m. įrengtas gen. Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos iniciatyva Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte.

Kauno paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčia

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Tai Didžiausia Pabaltyje bazilikinė bažnyčia. Pastatyta 1932-1940 m.

Kauno pilis

Pilis Kaune
Vietoje, kurioje stovi pilis, jau IV-V amžiais būta gyvenvietės, sutvirtintos medžio ir molio gynybiniais įrenginiais. XIV amžiuje pastatyta pirmoji Kauno pilis – vienas svarbiausių lietuvių kovos prieš kryžiuočius atsparos punktų. Tai seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Piliavietėje tuo metu buvo kalva, aukštėjanti link Nėries.

Kauno rotušė

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
1542 m. liepos mėn. buvo padėtas kertinis Rotušės pastato pamatų akmuo. Statybą vykdė architektas Benediktas Choinauskas. Netinkuoti plytiniai fasadai ir tinkuoti interjerai buvo gotikiniai. Angos turėjo figūrinių molio plytų apvadus. Rūsiai buvo perdengti plytiniais skliautais I ir II aukštai- medinėmis perdangomis.

Kauno Soboras

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
1891-1895 metais buvo pastatytas Kauno Įgulos soboras, tapęs idėjiniu Kauno tvirtovės akcentu. Kauno Naujamiestyje įsikūrus svarbiausioms tvirtovės įstaigoms ir pastačius soborą, faktiškai buvo užbaigtas formuoti naujas Kauno, kaip karinės tvirtovės miesto, centras.

Kauno valstybinis muzikinis teatras

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Muzikinis teatras šiame pastate įkurtas 1940 m.

Kauno Žaliakalnio funikulierius

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Vienintelis Lietuvos miestas – Kaunas - turi šią seniausią transporto priemonę. Žaliakalnyje ir Aleksote “į kalną kylantys nameliai” šiuo metu yra naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga.

Kauno Zoologijos sodas

Poilsio parkas Kaune
1938m. Tado Ivanausko iniciatyva įkurtas Lietuvos Zoologijos sodas Kaune.

Kelių muziejus

Muziejus Elektrėnuose
Kaupiami eksponatai, atspindintys Lietuvos kelių istoriją nuo Romos imperijos laikų iki mūsų dienų: statitinių maketai, kelių tiesimo ir tvarkymo įrankiai, mašinos, vežimai, kelio ženklai, kelių žemėlapiai, nuotraukos, knygos, žurnalai bei kiti leidiniai lietuvių ir užsienio kalba apie kelių tiesimą ir priežiūrą.

Kernavės archeologinė vietovė

UNESCO Širvintose
Kernavės archeologinė vietovė su čia išlikusiais paskutinės Europoje pagoniškos valstybės viduramžių miesto gyvenseną atspindinčiais artefaktais unikali ir tuo, kad joje esančios laidojimo vietos bei kiti archeologiniai radiniai patvirtina pagoniškosios ir krikščioniškosios kultūrų sandūrą ir sambūvį.

Klaipėdos buvusi Rotušė

Architektūrinis kultūros paveldas Klaipėdoje
Tai - istorinis pastatas, kuriame per Napaleono karus laikinai gyveno (1807-1808) Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize.

Klaipėdos senamiestis

Architektūrinis kultūros paveldas Klaipėdoje
Klaipėda – seniausias Lietuvos miestas, 1252 m. pirmąkart paminėtas Memelburgo vardu. Miestas iki XV a. kūrėsi arčiau pilies, kuri buvo įsikūrusi Danės atšakų susidariusiose salose. Pilis buvo kelis kartus perstatyta, miestas taip pat keitė savo vietą.

Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas

Architektūrinis kultūros paveldas Klaipėdoje
Klaipėdos universitetas yra jauniausias Lietuvoje. 1904-1907 metais buvo pastatyta didžioji dalis pastatų komplekso. Statiniai buvo naudojami kaip kareivinės. Kompleksui priklausė šeši skirtingi pastatai kareiviams, vadams, taip čia buvo maža koplytėlė, valgomieji, ginklų sandėliai. Visi pastatai buvo neogotikinio stiliaus.
Visi komplekso statiniai buvo naudojami armijos tikslams beveik pusę amžiaus.

Koplytėlės akmuo

Mitologinis kultūros paveldas Raseiniuose
Akmuo netaisyklingo daugiakampio formos, 4,5 x 4 m dydžio, 2,2 m aukščio. Pagal padavimus, ant akmens buvo aukojama.

Kryžių kalnas

Architektūrinis kultūros paveldas Šiauliuose
Kryžių kalnas yra lygumoje, maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante. Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu.

Su krikščionybe susijusi kalno istorija tęsiasi maždaug du šimtmečius, senesniais laikais (XI–XIV a.) ant šio kalno stovėjusi medinė pilis.
XIX a. viduryje Kryžių kalnas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
~ 1850 m. Kalne stovėjo apie 20 kryžių.
Pasakojama, kad prie Kalno palaidoti 1863 m. žuvę sukilėliai.
~ 1888 m. Kalne įrengtas 14-os stočių Kryžiaus kelias.
1900 m. stovėjo maždaug 130 kryžių, 1902 m. – 155 kryžiai, 1914 m. – 200 kryžių ir koplytėlė, 1923 m. – ~ 400 kryžių.
Tarpukariu Kryžių kalne imta švęsti atlaidus. Į pamaldas susirinkdavo daugybė žmonių, pvz., 1928 m. – 10 tūkst.
Sovietmečiu Kryžių kalne drausta statyti kryžius, taip pat trukdomos maldingos kelionės į jį.
Nepaisant persekiojimų, 1956–1959 m. pastatyta ~ 1000 kryžių.
1959 ir 1961 m. išleistais sovietų valdžios potvarkiais Kalne uždrausta statyti kryžius ir nuspręsta pradėti Kalno „valymą “, t. y. naikinimą.

Kuršių Nerija

UNESCO Neringoje
Ištįsusiame, 98 km ilgio ir 0,4–4 km pločio, smėlio kopų pusiasalyje žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais. Dabartinį Kuršių nerijos kraštovaizdį sukūrė nepaliaujamos žmogaus kovos su vėjo ir vandens stichijomis.

Laisvės alėja

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
1,7 km ilgio gatvė susiformavo XIX a. Laisvės alėja, jungianti senąją ir naująją miesto dalis, skirta tik pėstiesiems.

Laisvės paminklas

Paminklas Kaune
Skulptorius Juozas Zikaras. Tai Lietuvos valstybingumo simbolis. Paminklas pastatytas 1928 m., stalistinio režimo metu nugriautas, atkurtas 1989.

Lentvario dvaras

Architektūrinis kultūros paveldas Trakuose
Lentvario dvaro sodyba įkurta dirbtinio ežero pusiasalyje, į kurį vedė 0,5 km ilgio vandens skalaujamas kelias. Nuo XVI a. minimą Lentvario dvarą XIX a. vid. nupirko Juozapas Tiškevičius. 1891 m. Lentvarį paveldėjo sūnus Vladislavas, kuris 1899 m. pagal belgų architekto de Vegos projektą rekonstravo tėvo pastatytus rūmus.

Lietuvos nacionalinis muziejus

Muziejus Vilniuje
Lietuvos nacionalinis muziejus – didžiausia šalyje Lietuvos istorinio kultūros paveldo saugykla. Tai seniausias muziejus Lietuvoje. Jo ištakos – 1855 m. įkurtas Senienų muziejus Vilniuje. Ekspozicijoje autentiškais eksponatais atspindėta Lietuvos istorija, pristatoma tradicinė lietuvių kultūra, papročiai.

Medvėgalis

Piliakalnis Šilalėje
Medvėgalis - iškiliausias Žemaitijos kalnas, kurio aukštis - 234 m. Taip pat Medvėgalis - centrinė, žymiausia tvirtovė gynusi Žemaitiją nuo kryžiuočių antpuolių. Medvėgalio archeologinį kompleksą sudaro Medvėgalio, Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvos su kūlgrinda.

"Meno kiemas"

Meno objektas Klaipėdoje
Žvilgsnis į menininkų kiemelį, įsikūrusį XVIII a. fachverko sandėliuose.
Atskirą grupę sudaro sandėliai lenktais stogais, paplitę 18 a. II-joje pusėje. Šie unikalūs statiniai buvo dažniausiai dviejų aukštų, jie buvo statomi ir kiemuose. Tokio tipo sandėlį kaip tik galima pamatyti šiame kieme.

Miško muziejus "Girios aidas"

Poilsio parkas Druskininkuose
Muziejus įkurtas 1971 m. Originalios architektūros namelyje bei jį supančiame miške eksponuojami meniniai medžio drožybos, kalvystės, keramikos, gintaro darbai, retos Lietuvos medžių rūšys, skamba miško paukščių balsai. Profesionalūs menininkai, tautodailininkai iš visos Lietuvos organizuoja plenerus, kūrybines stovyklas.

Mūro Strėvininkų sentikių cerkvė

Architektūrinis kultūros paveldas Žiežmariuose
Mūro Strėvininkai yra Sentikių parapijos centras ir vienintelė vieta Kaišiadorių rajone, kur iki šiol veikia sentikių šventykla.

Musteika

Etnografinis kaimas Varėnoje
Tai kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, nutolęs 12 km į pietus nuo Marcinkonių ir 4 km į rytus nuo Kabelių gyvenviečių. Be to, tai labiausiai į pietus nutolusi Lietuvos gyvenvietė. Per kaimą teka Musteikos upelis, o į šiaurę nuo Musteikos telkšo tvenkiniai. Taip pat apylinkėse yra žemyninės kopos.

Naryškino rūmai Žagarėje

Architektūrinis kultūros paveldas Žagarėje
Naryškinas atstatė ir praplėtė daugelį pastatų. Iš jų ryškiausias ir įspūdingiausias - dvaro rūmai, išlikę iki šių dienų. Rūmai puošti kolonomis, pastato frontone - Naryškino herbas. Rūmuose yra 60 kambarių, kurių interjeras buvo puošnus, tačiau neperkrautas dekoro elementais. Svarbiausias interjero akcentas - baltų koklių krosnys. Antro aukšto kambariai buvo pusiau vasariniai. Pietinėje pusėje buvo svečių, o šiaurinėje - medžioklės kambariai. Kiti svarbūs pastatai - arklidės. Tai pseudogotikinio stiliaus statiniai iš raudonų plytų.

Oginskių dvaras Mūro Strėvininkuose

Istorinis objektas Žiežmariuose
Oginskiai buvo vieni didžiausių šio regiono žemvaldžių. Geriausiai jų rūmai išsilaikė Mūro Strėvininkuose. Iki dabar yra išlikęs gyvenamasis pastatas, arklidė, ūkinis pastatas. Šiuo metu gyvenamajame pastate ir arklidėje veikia pensionatas, kuris pavyzdingai rūpinasi ir rūmų priežiūra.

Paminklas Danieliui Dolskiui

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Skulptorius R. Kvintas. Skulptūra pastatyta atminti pirmąjį Lietuvos estrados artistą.

Paminklas Saulės mūšiui Salduvės parke

Paminklas Šiauliuose
Paminklas pastatytas 1236 m. rugsėjo 22 d. „Saulės mūšiui" įamžinti.

Panemunės pilis

Architektūrinis kultūros paveldas Jurbarke
Panemunės pilis (kartais dar vadinama Vytėnų pilis arba Gelgaudų pilis) - renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone, Šalia Jurbarko – Kauno kelio, apie 15 km nuo Jurbarko, Pilies I (arba Vytėnų) gyvenvietėje, pastatyta ant aukšto Nemuno kranto. Panemunės pilis, kaip manoma, pavadinimą gavusi nuo Panemunės dvaro, kurį 1597 m. vengrų didikas Janušas Eperješas įsigijo iš žemaičių pakamario S. Stankevičiaus–Belevičiaus. 1604–1610 m. J. Eperješas ten pastatė rezidenciją.

Penkiolikos kamienų liepa

Medis Akmenėje
Papilės dvaras ir miestelis rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti jau XVI a. 1702 m. miesteliui suteiktos prekybos privilegijos, leista rengti turgus ir muges. Papilė itin išaugo XIX a. pabaigoje, nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Iki 1842 m. dvaras priklausė Žemaitijos vyskupui. Dvariškiai didžiavosi parku. Išliko tik dalis jo. Papilės parko likučiai yra Papilės miestelio Liepų gatvės dalyje, dešiniajame Ventos upės krante. Šio parko įžymybė – penkiolikakamienė liepa. Tai medis – gamtos paminklas.

Perkūno namas

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Tai vienas originaliausių ir įspūdingiausių liepsnojančios gotikos statinių Lietuvoje. Namą XV a. pabaigoje pastatė Hanzos bendruomenės pirkliai.

Pilies ir Didžioji gatvės

Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Didžioji gatvė yra viena seniausių Vilniaus gatvių, prasidedanti ties Subačiaus gatve ir besitęsianti iki Šv. Jono g. Tolimesnė jos tąsa yra Pilies gatvė, kuri seniau drauge su Didžiąja g. sudarė vieną gatvę ir vadinosi Didžiąja Pilies gatve.

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Architektūrinis kultūros paveldas Alytuje
Ant aukštos kalvos stovinti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčia yra Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas. Lotyniško kryžiaus formos bažnyčia – paprasta, bet sykiu meniniu požiūriu savita. Ji jau bene trečioji Pivašiūnų bažnyčia.

Psšikių stumbrynas

Saugoma teritorija Panevėžyje
Tai vienas iš įspūdingiausių ir labiausiai lankomų Panevėžio girių turtų. Stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą.

Punios šilas

Poilsio parkas Alytuje
Netoli nuo Rumbonių – Punios šilas, apglėbtas 19 km. ilgio Nemuno kilpa. Šilas - vienas iš įdomiausių Lietuvos miškų botaniniu požiūriu, apsuptas vandeniu iš visų pusių. Verta apsilankyti miško muziejuje, kuris atidarytas 1979 m. Punios girininkijos patalpose. Muziejuje nemaža medžioklės trofėjų kolekcija, surinkti aplinkiniuose kaimuose naudoti buities rakandai, senoviniai miško ruošos padargai, miško versluose naudoti įrankiai.

Puntuko akmuo

Akmuo Anykščiuose
Labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas dunkso 5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante, Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje. Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens).

Raudondvario pilis

Pilis Kaune
Lietuvoje galima suskaičiuoti iki septynių raudondvarių, tačiau šis, įsikūręs Nemuno ir Nevėžio santakoje, yra didžiausias. Raudondvario dvaro rūmai (tradiciškai vadinami pilimi) yra miestelio atsiradimo priežastis ir dabartinis turizmo centras. Šalia esančiame parke dažnai vyksta įvairūs koncertai, festivaliai, parodos ir kiti renginiai. Raudondvario dvarą XVI a. pab. įkūrė Kauno vėliavininkas Vaitiekus Dziavaltauskas. Nuo XIX a. jį valdė grafai Tiškevičiai. Tarpukario metais dvaro rūmai tapo moterų globos komiteto vaikų namais, o antrojo pasaulinio karo metais besitraukdama vokiečių kariuomenė rūmus sunaikino. Atstatymo darbai baigėsi tik 1973 m.

Šiaulių dailės galerija

Dailės paveldas Šiauliuose
Šiaulių Dailės galerija yra vienas didžiausių ir svarbiausių Šiaurės Lietuvos vaizduojamojo meno centrų, kuriame rengiamos miesto dailininkų, šalies, užsienio vaizduojamojo meno parodos.

Šiaulių universiteto botanikos sodas

Poilsio parkas Šiauliuose
Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos sodas atviras lankytojams nuo balandžio iki spalio mėnesio darbo dienomis.
Botanikos sodo lankymas nemokamas!

Siaurojo geležinkelio kompleksas

Technikos paminklas Biržuose
Respublikos siaurieji 1996 m. Kultūros vertybių apsaugos departamentas įrašė išlikusius siaurojo geležinkelio ruožus kaip kompleksą į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 1999 m. minint Lietuvos siaurojo geležinkelio 100 metų sukaktį, pasiūlyta Vyriausybei paskelbti jį kultūros paminklu ir parengti atnaujinimo bei panaudojimo programą. Siaurojo geležinkelio kompleksas 1996 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą (G 10 K). Unikalus 19 a. pabaigos - 20 a. pradžios siaurojo geležinkelio kompleksas turi istorinę, techninę, technologinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę. Valstybės saugomą kompleksą sudaro 56 objektai, iš kurių vienas yra geležinkelio ruožas Panevėžys – Biržai. Biržuose yra išlikę depo ir stoties pastatas, vandentiekio bokštas, galežinkelio atkarpa, atvežtas naujai perdažytas lokomotyvas.

Siaurojo geležinkelio stoties muziejus

Technikos paminklas Anykščiuose
Muziejus veikia siaurojo geležinkelio stoties komplekse. Čia restauruoti šimtamečiai stoties pastatai, bėgiai, vandens bokštas, akmenimis grįsta aikštelė, semaforai, 96 m ilgio plieninis tiltas per Šventąją, sankasos. Tai technikos, architektūros, istorijos paminklas, išsaugojęs praėjusio šimtmečio dvasią. Pasivažinėsite veikiančiais eksponatais: dviračiu ant bėgių, rankine drezina.

Skalių kalnas

Geomorfologinė gamtos vertybė Joniškėlyje
Tai dolomito atodanga Mūšos dešiniajame krante.

Skulptūrų parkas Klaipėdoje

Poilsio parkas Klaipėdoje
Skulptūrų parkas įrengtas senųjų miesto kapinių vietoje. 1820 m. čia buvo įrengtos visų krikščioniškųjų konfesijų kapinės. Jose buvo daug puošnių antkapinių paminklų, vertingų antkapinių tvorelių, buvo gausiai apželdintos, pavyzdingai tvarkomos. 1938 m. rytiniame kapinių pakraštyje buvo pastatyta koplyčia - dabar Visų šventųjų cerkvė. 1945 - 1960 metais klaipėdiečiai ir apylinkių gyventojai dar naudojosi kapinėmis. Vėliau jos buvo apleistos, nuniokotos.

Šlyninkos malūnas

Architektūrinis kultūros paveldas Zarasuose
Unikalus technikos paveldo statinys, su išlikusia autentiška įranga.

Stiklių-Žydų-Gaono gatvės

Istorinis objektas Vilniuje
Šios gatvės įėjo į viduramžišką žydų kvartalą, kuris buvo į vakarus nuo Didžiosios gatvės, siekė Dominikonų ir Vokiečių gatves. Antrojo pasaulinio karo metais čia trumpai veikė ir vadinamasis Mažasis žydų getas (Stiklių, Gaono, Antokolskio, Žydų g.), kuriame gyveno apie 11-12 tūkst. žmonių, daugiausia inteligentai, juodadarbiai ir nedarbingi asmenys. Mažasis getas išliko iki 1941 m.

Storiausia Lietuvos eglė

Medis Gelgaudiškyje
Atvykę į Šakius ir pasukę Gelgaudiškio pažintiniu taku prieisite prie storiausios Lietuvos eglės. Jau nudžiūvusi eglė kamieną stiebia prie Gelgaudiškio dvaro įrengtame miško parke. Pažintinis takas prasideda ant šiame parke esančio aukšto Nemuno slėnio šlaito.

Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Tai garsiausia Vilniaus baroko bažnyčia, garsėjanti ypatingu interjeru, joje galima pamatyti apie du tūkstančius stiuko statulėlių. Legenda pasakoja, kad šioje vietoje būta pagonių deivės Mildos šventyklos.

Šv. Kotrynos bažnyčia

Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Šv. Kotrynos bažnyčia yra pirmoji šalies nepriklausomybės laikotarpiu kompleksiškai restauruota Vilniaus bažnyčia. Bažnyčia buvo kapitaliai suremontuota, interjere atlikti sudėtingi restauracijos darbai. Visiškai restauruotas centrinis bažnyčios altorius.

Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios

Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Tai vienas įspūdingiausių Vilniaus senamiesčio architektūrinių akcentų.

Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XV–XVI a. sandūroje, yra žymiausias ir žaviausias vėlyvosios gotikos pastatas Lietuvoje. Pastatyta iš 33 profilių paprasto molio plytų, ji stebina stačiusių meistrų drąsa ir sumanumu. Pasak legendos, susižavėtas bažnyčios grožio, Napoleonas norėjo ją ant delno nusinešti į Paryžių.

Švendubrė

Etnografinis kaimas Druskininkuose
Tai 5 km. nuo Druskininkų nutolęs gatvinis kaimas, vietinės reikšmės architektūros paminklas. Dokumentuose minimas jau 1620 metais.

Tauragės pilis

Architektūrinis kultūros paveldas Tauragėje
Tauragės centre stovi pastatų ansamblis, vadinamas Tauragės pilimi. Dažnam pravažiuojančiam Rygos – Tilžės plentu pagrindine Tauragės miesto gatve, šis statinys sava architektūra primenantis viduramžius, suklaidina ne vieną.

Tauragės pilis domino visus nuo seno. Taip ji tapo savotiška vizitine miesto kortele. Ilgą laiką ji buvo laikoma J. Radvilos pilimi, statyta XVII a., bet pokario metų ir vėlesni tyrimai įrodė, kad tai XIX a. vidurio architektūrinis ansamblis, pastatytas carinės Rusijos poreikiams. Tačiau išsamūs architektūriniai bei istoriniai tyrimai ir šiandien tauragiškius bei pilies lankytojus neįtikina savo išvadomis.

Teatro aikštė

Architektūrinis kultūros paveldas Klaipėdoje
Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Teatro aikštė lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Čia vyksta koncertai, Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai.

Teatro aikštė

Meno objektas Klaipėdoje
Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Teatro aikštė lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Čia vyksta koncertai, Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai.

Televizijos bokštas

Vaizdinga vieta Vilniuje
Vilniaus bokštas yra vienas iš aukščiausių Rytų Europos statinių. Jo aukštis siekia 326,5 m. Pirmajame aukšte įrengta fotografijų paroda, skirta 14 žmonių, žuvusių per tragiškus 1991 metų sausio įvykius.

Trijų kryžių kalnas, Kalnų parkas

Apžvalgos aikštelė (regykla) Vilniuje
Kalnų parką patogiausia aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Parko teritorija ribojasi su Užupiu (Krivių g.) ir Vilnele. Kalnų parką sudaro keli kalnai. Žymiausias iš jų – Trijų kryžių kalnas.

Troškūnų Švč.Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolyno ansamblis

Architektūrinis kultūros paveldas Anykščiuose
Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis pastatytas 1774–1787 m. pagal žinomo to meto architekto Martyno Knakfuso projektą. Pereinamasis laikotarpis architektūroje, kai puošnųjį baroką keitė grakštusis klasicizmas, atsispindi ir ansamblio stiliuje. Mūrinė bažnyčia Troškūnuose buvo pastatyta 1789 m. -A.Kolpingo draugijos centras, stovyklų ir konferencijų vieta.

Ūlos akis

Šaltinis Varėnoje
Ūlos akis - versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu.

Užupio respublika

Meno objektas Vilniuje
Užupis yra vienas seniausių Vilniaus rajonų, istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI amžiuje, kadaise buvęs vadinamuoju „druskos keliu“ į Polocką. Senovėje tai buvo vargingųjų priemiestis, daugiausia čia gyveno amatininkai, sparnais mojo daugybė malūnų, o vienu metu ši vieta buvo tapusi viešnamių kvartalu.

Užutrakio dvaras

Architektūrinis kultūros paveldas Trakuose
25 km nuo Vilniaus nutolusi nuostabi Užutrakio dvaro sodyba. Pirmą kartą Užutrakis, vadintas "Algirdo sala", paminėtas XIV a.
Neorenesansiniai Užutrakio rūmai, pastatyti pagal 1896 m. Varšuvos architekto J.Huso projektą. Puikiausios itališkosios architektūros rūmai pasižymi aristokratišku santūrumu. Rūmų interjerai dekoruoti Liudviko XVI-ojo stiliumi, salėse buvo sukauptos Europos graviūrų ir tapybos, porceliano ir fajanso dirbinių kolekcijos, senienų rinkiniai, vertinga biblioteka.

V Kauno fortas

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Kauno tvirtovės dalis pietvakarinėje miesto dalyje, Zuikinėje, greta Kauno marių, Sėmenos upelio viršutinėje terasoje. Pastatytas 1889 m. Penkiakampės asimetriškos formos, orientuotas į pietus.

Velnio duobė

Dauba, raguva Trakuose
geologinis gamtos paminklas (nuo 1964 m.).Plotis 60-65 m – 200-200 m. Plotas 0,04-4,5 ha. Gylis – 30-40 m. Įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą.
Šiuo metu Velnio duobė yra paruošta lankymui, yra įrengta apžvalgos aikštelė. Už kelių kilometrų į šiaurės vakarus stūkso Gedanonių kalva, viena aukščiausių pietų Lietuvoje (257 m).

Vencavų malūnas

Architektūrinis kultūros paveldas Zarasuose
Nuo seniausių laikų lietuviai būdami žemdirbių tauta malė išaugintus grūdus namuose trinamosiomis, vėliau - rankinėmis sukamosiomis akmens girnomis. Grūdus malė duonai kepti, gyvuliams šerti ar kruopoms gaminti.

Ventės ragas

Gamtos objektai Šilutėje
Ventės ragas - tai iškyšulys prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį, kurią vėliau sugriovė marių bangos. Čia stovi seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių (pastatytas 1863 m.). Priešingame marių krante yra Preila.
Ventės rage 1929 m. profesorius Tadas Ivanauskas įkūrė paukščių žiedavimo stotį, kuri veikia iki šiol. Čia yra pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžas ir net pietinę Afriką.

Verkių dvaro sodyba

Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Verkių dvaro sodyba įsikūrusi Vilniaus miesto pakraštyje, gražiame kraštovaizdyje - vienas pakraštys atsiremia į Neries upę, kiti ribojasi su Jeruzale, Naujaisiais Verkiais ir Verkių mišku - ir užima 82 ha ploto teritoriją. Verkių dvaro ansamblį sudaro daugybė išlikusių pastatų ir mažosios architektūros detalių. Pirmuosius dvaro pastatus - užvažiuojamuosius namus -pamatysite dar važiuodami Jeruzalės gatve. Toliau, tęsdami kelionę Žaliųjų ežerų gatve, privažiuosite centrinę Verkių dvaro ansamblio dalį, kur jus pasitiks atrestauruoti dvaro pastatai, sutvarkyti takai, dvaro parkas, poilsiui įrengti suoliukai, kita infrastruktūra, pastatyti informaciniai stendai, rytinėje atrestauruotoje oficinoje įsikūrės prabangus restoranas. Nuo įrengtos regyklos atsiveria panorama į Neries upę, Trinapolio bažnyčią, didelius miškų masyvus.

VI Kauno fortas

Karo istorijos objektai Kaune
VI fortas pastatytas 1889m.

VII Kauno fortas

Karo istorijos objektai Kaune
VII fortas pastatytas 1889m.

VIII Kauno fortas

Karo istorijos objektai Kaune
VIII (Linkuvos) fortas pastatytas 1889-1890m.

Vilniaus gatvė

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Tai pati gražiausia senamiesčio gatvė, skirta tik pėstiesiems. Dauguma pastatų likę iš XVI a., kai kurie rekonstruoti.

Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Pilis Vilniuje
Bastėja – originalios konstrukcijos renesansinis gynybinis įrenginys. Jį sudaro bokštas, įrengtas miesto gynybinėje sienoje, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, virstantis 48 m ilgio tuneliu. Bastėja pastatyta XVII a. pirmoje pusėje.

Vilniaus paveikslų galerija

vilniaus_paveikslu_galerija_(autorius_a-_ufartas)

Dailės paveldas Vilniuje
Vilniaus paveikslų galerija įkurta 1956 m. Pirmoji ekspozicija veikė 1956–1989 m. Vilniaus katedroje. 1994 m. galerija perkelta į Lietuvos didikų Chodkevičių rūmus, kurie šiuo metu yra vienas įdomiausių klasicizmo stiliaus ansamblių Vilniuje.

Vilniaus rotušė

Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Pirmoji Rotušė šioje vietoje buvo pastatyta jau XV a. Joje buvo įsikūręs magistratas, posėdžiavo teismas, čia buvo saugomas iždas, archyvas, ginklai. Dabartinė Rotušė pastatyta XVIII a. pabaigoje pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Rotušės aikštė visada buvo ekonominis, administracinis ir visuomeninis miesto centras. Į aikštę vedė svarbūs prekybiniai keliai, vėliau virtę miesto gatvėmis.

Vilniaus Universiteto architektūrinis ansamblis

Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje
Visą kvartalą tarp Šv. Jono, Skapo, Universiteto gatvių užimantis Vilniaus universitetas – tai gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo stilių pastatų ansamblis. Jis garsėja dvylika uždarų kiemų, Šv. Jonų bažnyčia (XIV–XVIII a.) ir aukščiausia miesto varpine (XVII–XVIII a.). Vilniaus universitetas yra vienas seniausių Rytų Europoje. Universitetas prasidėjo nuo kolegijos, kurią įsteigė Jėzuitų ordinas, atvykęs į Lietuvą kovoti su plintančia reformacija. 1579 m. Lietuvos-Lenkijos karaliaus Stepono Batoro nurodymu kolegija reorganizuota į universitetą. Universiteto bibliotekoje, įkurtoje 1570 m., saugomos ypač turtingos senų ir retų leidinių, pirmųjų spausdintų knygų ir kartografijos kolekcijos.

Vytauto bažnyčia

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Pilnas pavadinimas Vytauto Didžiojo - Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Bažnyčia pastatyta XV a. Tai vienas pirmųjų Kauno mūrinių gotikos stiliaus statinių.

Vytauto Didžiojo paminklas

Paminklas Kaune
Skulptorius V. Grybas. Pastatytas 1990m., minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 560 - ąsias mirties metines.

Vytauto Didžiojo tiltas

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Pirmasis medinis polių tiltas pastatytas 1812 m. Juo kėlėsi bėgantys iš Rusijos Napoleono armijos likučiai. Nuolatinio tilto iš Kauno į Aleksotą nebuvo iki pat 1914 m.

Žalsvasis šaltinis

Šaltinis Pasvalyje
Tai didžiausias šaltinis pasvalio rajone ir giliausias Lietuvos urvas. Jo dabartinis gylis - 20 m. Žalsvasis šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante, Pasvalio mieste, šalia Kalno gatvės. Iš urvo tekanti versmė įteka į Lėvens upę. Šaltinis ištryško smegduobėje apie 1960 metus. Iš smegduobės apačios besiveržiantis požeminis vanduo išrėžė salpoje kelių metrų ilgio vagą, kurios dugnas padengtas šviesiai pilkomis, vos žalsvo atspalvio nuosėdomis, suteikiančioms šaltinio vandeniui žalsvą atspalvį. Smegduobės, iš kurios išteka šaltinis, šonuose matosi pavieniai gipso ir dolomito gabalai. Vanduo skaidrus, šaltas, turi sieros vandenilio kvapą.

Zarasų energetikos muziejus

Muziejus Zarasuose
Muziejus įsikūręs Tiltiškių vandens malūne. Muziejaus rinkinį sudaro daugiau kaip 5 000 eksponatų.
Rinkinį sudaro Tiltiškių vandens malūnas ir jo įrengimai, elektros įrenginiai, įvairūs stendai, fotografijos, energetinė literatūra bei kiti eksponatai, bylojantys ne tik apie Zarasų krašto bet ir visos Lietuvos energetikos kelią nuo balanos gadynės iki Ignalinos atominės elektrinės.
Muziejuje galima pamatyti kaip atrodė Antalieptės, Kavolių, Kiemonių, Marimonto, Pakaušio, Šlyninkos, Štadvilių, Tiltiškių, Zirnajų ir kiti vandens malūnai.

Žemaitkiemio dvaras

Architektūrinis kultūros paveldas Babtuose
Dvaras stovi Nevėžio dešiniajame krante, apie 2 km į pietvakarius nuo Babtų. Dvarą prie Babtyno kaimo XVI a. įkūrė Šiukštos. 1999 m. dvarą atkurti ėmėsi M.Šventoraitis, kuris ir gyvena šiame dvare.

Žiegždrių liepa

Medis Kaune
Žiegždrių liepa – aukščiu ir kamieno storiu išsiskiriantis medis. Ji – pats storiausias medis kairėje Kauno marių pakrantėje. Vidutiniai Valstybės saugomų liepų dydžiai yra tokie: aukštis 22,9 m, kamieno skersmuo 1,47 m. Žiegždrių liepos aukštis 27 m, kamieno skersmuo 1,37 m. Amžius: virš 100 metų.

Žiežmarių dvaras

Architektūrinis kultūros paveldas Žiežmariuose
Dvaro teritorija užima 2,3 ha plotą. Šiuo metu yra išlikę du pastatai, priklausę dvaro statiniams. Tai – klasicizmo stiliaus vieno aukšto, tinkuoto mūro gyvenamasis pastatas su keturių kolonų portiku. Iš kitų dvaro pastatų išlikęs vienas ūkinis pastatas, taip pat parkas.

Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Architektūrinis kultūros paveldas Žiežmariuose
Pastatytai Žiežmarių bažnyčiai 1502 m. dovanojamos trys šeimos miestelyje, žemės, smuklė, leidžiama kirsti mišką klebonijos statybai. 1511 ar 1512 m. fundacija padidinta; buvo išlaikomas lietuviškai mokantis kunigas ir mokytojas. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem papildomai duotais kaimais, grąžintos anksčiau atimtos žemės, smuklės.

Zubovų rūmai

Architektūrinis kultūros paveldas Šiauliuose
Rūmai pradėti statyti XVII a. pab. dviem etapais.

Ignalinos atominė elektinė

Technikos paminklas Visagine
1974 m. prasidėjo parengiamieji IAE statybos darbai.
1975 m. būsimos Sniečkaus gyvenvietės vietoje atidengtas paminklinis akmuo.

Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia

Architektūrinis kultūros paveldas Ignalinoje
Pirmąją medinę bažnyčią Dūkšto dvare (dabar Dūkštelių kaimas) apie 1601 m. pastatė dvaro savininkai Rudaminos. Ji 1674 m. atstatyta. Dūkšte 1729–1773 m. veikė jėzuitų misija. Nuo 1901 m. zakristijonu dirbo (apie 40 metų) generolo Stasio Raštikio tėvas Bernardas Raštikis. Jis išdažė ir sutvarkė bažnyčią, platino lietuvišką spaudą.

Visagino etnografinis muziejus

Muziejus Visagine
Muziejus įkurtas 1986 metais vasario 24 dieną „Gerosios vilties“ mokykloje (buvusioje 2-ojoje vidurinėje). Jis pavadintas „Kraštotyros muziejumi“, kurio iniciatoriais tapo Olga Lachotskaja ir Georgijus Mackevičius, o jo vadove – lietuvių kalbos mokytoja Stasė Černiauskienė. „Prieš tai aš užsiėmiau kraštotyros būreliu, o vėliau man tiesiog priskyrė jam vadovauti“, - šypsodamasi sako mokytoja. Mokytoja Stasė Černiauskienė pamilo savo darbą.

"BAUBLIŲ SODYBA"

Vaizdinga vieta Kretingoje
Išnuomojama šiuolaikiška sodyba su šildomu lauko baseinu, pirtimi, kubilu bei kt. pramogomis!

Šiaudinis namas

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Šiaudinis namas

Sodyba Ilgio vingis

Vaizdinga vieta Utenoje
eigu Jūs dar nežinote kur praleisti savaitgalį, atostogas, atšvęsti susitikimą, atvykite pas mus, į Rytų Aukštaitijos regioną, kuriame įsikūrusi ir naujai atidaryta kaimo turizmo sodyba ILGIO VINGIS. Čia Jūs rasite ir žydrą tyvuliuojantį Ilgio ežerą , palydėsite tirpstančio saulėlydžio šviesas, pasitiksite ryto rasos spindesius, pasimėgausite rusiškos pirties karštais garais , ežero vėsa.

Motelis

Vaizdinga vieta Kaune
Motelis, pirtis salė kubilas

Karklinių miestelis

Vaizdinga vieta Vilkaviškyje
Karkliniai - miestelis Vilkaviškio rajone, Keturvalakių seniūnijoje. Miestelio vakariniu pakraščiu teka Šešupės kairysis intakas Rausvės upelis.
2005 metų surašymo duomenimis šioje gyvenvietėje gyveno 502 žmonės.

VDU Kauno botanikos sodas

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Aukštosios Fredos dvaras, VDU Kauno botanikos sodas

kaimo turizmo sodyba "Margio krantas"

Poilsio parkas Trakuose
Nuostabiame pušyne ant Margio ežero kranto yra įsikūręs poilsio kompleksas „Margio krantas“.

Pakruojo dvaras

Istorinis objektas Pakruojyje
Klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaras yra didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje. Ryškiausias dvaro akcentas — puošnūs dviaukščiai rūmai, netoli jų įsikūręs jaukus viešbutis „Stadala", aukštaitiškus patiekalus ruošiantis restoranas „Traktierius", akį traukia vienintelis toks Lietuvoje arkinis tiltas, vėjo ir vandens malūnai, kalvė bei ilgaamžis parkas. Išskirtinių, smagių ir įsimintinų pramogų didžiausiame Lietuvos dvare atras kiekvienas!

Vardas
Slaptažodis

Registruotis Pamiršau slapražodį

Lankytini objektai

Kur apsistoti?

Kur pavalgyti?

Informacijos talpinimas

Information supply