Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Birštonas

Birštono herbas

Birštonas – kurortinis miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje; Birštono savivaldybės ir parapijos centras. Miestas išsidėstęs 39 km į pietus nuo Kauno ir 7 km į pietryčius nuo Prienų, dešiniajame Nemuno krante, upei apsukus kilpą.

Tai balneologinis ir purvo terapijos kurortas, išgaunami mineraliai vandenys. Mieste stovi Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1909 m.), stūkso Vytauto kalnas (85 m), Dainų kalnelis, krašto muziejus, dvi sanatorijos. Mieste yra Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, švenčiama miesto šventė. Į Prienus veda asfaltuotas pėsčiųjų ir dviratininkų kelias (10 km). Mieste veikia Birštono gimnazija.

Į pietus ir pietvakarius nuo Birštono miesto yra Birštono vienkiemis. Šiaurėje telkšo Birštono tvenkinys. Pietryčiuose stūkso Birštono piliakalnis.
Pagal archeologų radinius žinoma, kad gyvenvietės šioje vietoje buvo mezolito ir bronzos amžiuose. Pirmą kartą paminėtas Vyganto (Vygando) Marburgiečio kronikoje 1382 m. (ar 1387 m.) kaip vietovė prie druskingų šaltinių. Tuo metu Birštono pilis priklausė gynybinei Panemunės pilių sistemai, vėliau buvo Vytauto rezidencinė pilis. 1387 m. minimas miestelis. Nuo XIV-XV a. kunigaikščių medžioklės dvaras, šalia dvaro išaugęs miestelis 1518 m. jau vadinamas miestu, nuo 1529 m. – LDK neprivilegijuotų miestų sąraše, nuo 1539 m. gavo teisę rengti savaitinius turgus (suteiktos miesto teisės). XVII a. pradžioje pastatyta bažnyčia, bet, augant Prienams, miestelis pradėjo nykti.

Nuo 1846 m. pradėti tirti druskingi šaltiniai, nuo 1855 m. pradėtos statyti gydyklos bei namai besigydantiems. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas smarkiai nuniokotas, XX a. 3-4 dešimtmečiais Raudonojo kryžiaus atgaivintas, pastatyta sanatorijų, įrengtos purvo vonios.

1946–1966 m. Birštonas buvo miesto tipo gyvenvietė, po to tapo respublikinio pavaldumo miestu. 1995 m. rugpjūčio 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Birštono vardo kilmė nėra aiški. Yra dvi pagrindinės teorijos:
1.Birštonas – priesagos -onas vedinys nuo žodžio biržtva („beržynas“). Raidė ž palaipsniui suduslėjo į š;
2.labiau tikėtina teorija, kad pavadinimas kilo nuo pavardės Birštonas. Nors ši pavardė nėra dažna, bet paplitusi daugiausia Suvalkijoje (apie Marijampolę, Liudvinavą, Vilkaviškį). Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Kavarskas, Musteika, Sudargas).

1851 m. birželio 23 d. įkurtas Birštono kurortas.

Birštonas garsėja geriamu mineraliniu vandeniu, voniomis, čia atvyksta žmonės gydytis nuo virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologinių, inkstų, kvėpavimo ligų. Sanatorijos („Tulpė“ ir „Versmė“) dirba ištisus metus. Yra daug viešbučių, dveji svečių namai, Birštono sporto centras, LKKA sporto ir sveikatingumo centras, poilsiavietė „Birštono Nemuno vingis“. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraidžioti oro balionu, pajodinėti, pasivažinėti karieta.

Miestas XVI a. performuotas pagal Valakų reformos metu naudotą stačiakampį planą, XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą šią formą prarado. Čia yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, paštas, kultūros centras, poliklinika, ambulatorija, vidurinė ir meno mokyklos, Birštono muziejus, Birštono sakralinis muziejus. Pietinėje miesto dalyje, prie Nemuno, yra Vytauto parkas su Vytauto kalnu (85 m aukščio). Pavasarį vyksta džiazo festivaliai.

Lankytini miesto objektai:

Birštono Biuvetė
Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas)
Drusku miskas


Renginiai Birštone
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652