Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Biržai

Biržų herbas

Miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio. Miestas yra 201 km į šiaurę nuo Vilniaus ir 90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos. Rajono savivaldybės, miesto seniūnijos ir Širvėnos seniūnijos centras, taip pat parapijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (senamiestis ir piliavietė). Miesto teritorijoje į Širvėnos ežerą Biržų šiauriniame pakraštyje įteka Agluona ir Apaščia. Miestas skirstomas į Naujamiestį (į vakarus nuo Agluonos), Senamiestį ir Astravą (Širvėnos šiaurinėje pakrantėje). Yra paštas (LT-41001), kultūros namai, keli stadionai, rajono centrinė ligoninė.
Netoli Biržų miesto yra ir Biržų kaimas.
Dabartinio miesto teritorijoje gyventa jau neolite, prieš 5000 metų. Biržų apylinkėse buvo gyventa sėlių genčių. Biržai minimi 1415 m., kai Jogaila lankydamas Lietuvos žemes, apsilankė ir Biržuose. Gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1455 m. balandžio 14 d., kai Ldk Kazimieras Jogailaitis Radvilai Astikaičiui dovanojo 6 pavaldinius ir žemės. Radvilos čia plėtė valdas ir Biržus valdė nuo XVI a. iki 1804 metų.

Pirmoji Biržų katalikų bažnyčia pastatyta 1500 m. Biržai kaip miestelis, kuriame buvo 53 namai, pirmą kartą paminėti 1520 m. Per Biržus ėjo strateginis kelias iš Rygos į Vilnių. XVI a. miestas turėjo privilegiją versti sustoti visus keliaujančios iš Rygos į Vilnių. Nuo 1547 m. tapo Biržų kunigaikštystės centru, o netrukus ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos pasienio tvirtove. 1549 m. sausio 25 d. Žygimantas Augustas specialia privilegija Biržams patvirtino kunigaikštystės statusą.

Nuo 1564 m., kai Mikalojus Radvila Rudasis tapo evangeliku reformatu, iki 1731 m. valdė protestantiška Biržų-Dubingių Radvilų šaka. 1586-1589 m. pastatyta mūrinė Biržų pilis - Radvilų rezidencija. 1587 m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – Širvėnos ežeras. Jis buvo vandens kelių sistemos, jungiančios Biržus su Rygos uostu, dalis. 1587 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais - rotušė ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis. Prie evangelikų reformatų bažnyčios nuo 1597 m. veikė pradžios mokykla, kuri XVIII a. išaugo į gimnaziją. Kristupas Radvila Jaunasis (1585-1640 m.) paskelbė miesto prekybos taisykles, įvedė viešuosius saikus ir matus.

1589 m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės.

XVII a. pradžioje iš Trakų atsikėlė karaimų. Per karus su Švedija 1625 m. bei 1657 m. miestas nuniokotas. 1661-1662 m. architektas T. Krel-Spinovskis Biržus perplanavo ir padidino, o XVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi Biržai atstatyti. 1663 m. miestas turėjo tik 14, o 1682 m. jau 182 kiemus. 1686 m. veikė odininkų, siuvėjų, kalvių, audėjų cechai, pirklių draugija. Susikūrus vokiečių bendruomenei, 1636 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1687 prie jos įsteigta pradžios mokykla. 1701 m. Biržų pilyje pasirašyta Biržų sutartis. Pilis vėl sugriauta, o miestas sudegintas per Šiaurės karą 1704 m. 1731 m. miestas atiteko Nesvyžiaus Radvilų šakai. Pradėta persekioti protestantus. Miestas neteko ankstesnės reikšmės. 1792 jam suteikta renovacinė privilegija, bet 1794 m. ir ji panaikinta.

1804 m. miestas įkeistas Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. Astrave jie pasistatydino rezidenciją - dvaro rūmus. 1863 m. sukilimo metu prie Biržų vyko Biržų kautynės. 1865 m. Rusijos valdžios pastangomis pastatyta cerkvė.

Nuo XIX a. antros pusės miestas augo. 1880 m. jau buvo 20 gatvių, 536 namai, 40 parduotuvių, keli šimtai amatininkų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsikūrė linų ir vilnos perdirbimo įmonės, veikė 3 malūnai, vartotojų bendrovė, spaustuvė, kuri tapo Šiaurės Lietuvos spaudos centru. 1908 m. įkurta 4 klasių mokykla, įsteigtas vaidintojų būrelis „Lyra“, veikęs 1912-1915 m., 1918 m. įsteigta muzikos ir dramos draugija „Mūza“. 1917 m. įkurta Saulės gimnazija.

1919 m. gegužės mėn. bolševikų užimtus Biržus išvadavo Joniškėlio partizanų būrys.

Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. 1921 m. iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis Šiauliai-Pasvalys. 1930 m. Astrave įkurtas „Siūlo“ fabrikas, kuris perdirbo apylinkių linų produkciją. Buvo 2 malūnai, 3 lentpjūvės, alaus darykla, pieninė, daugiau, kaip 20 amatininkų dirbtuvių, elektrinė. 1932 m. veikė 228 parduotuvės, 5 viešbučiai, 2 kino teatrai.

1934 m. veikė 14 savarankiškų visuomeninių draugijų skyrių ir 46 kultūrinių organizacijų skyriai. Biržai buvo Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinis centras, taip pat veikė katalikų, evangelikų liuteronų, metodistų, baptistų, judėjų religinės bendruomenės, laisvamaniai. 1923 m. mieste buvo 666, 1934 m. - 1039 namai.

Nacių okupacijos metu 1941 m. Astrave sušaudyta apie 3000 žmonių, daugiausiai žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. dėl Biržų vyko permainingi mūšiai tarp Raudonosios armijos ir vokiečių kariuomenės. Buvo sugriauta 70% pastatų ir visas miesto centras. Liepos 29 dieną I. Bagramiano kariuomenė užėmė Biržus, tačiau vėl prarado per vokiečių kontrapuolimą, todėl vėliau su rezervu vėl paėmė Biržus rugpjūčio 6 dieną. 1941 ir 1944-1952 m. į TSRS ištremta 214 miesto gyventojų. 1944 m. spalio 26 d. Lietuvos partizanai iš miesto areštinės išlaisvino 48 suimtuosius.

Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Svarbiausiomis įmonėmis liko rekonstruotas fabrikas „Siūlas“ ir alaus darykla, pastatyta kitų įmonių. 1988 m. spalio 13 d. Biržuose įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, 1988 m. lapkričio 20 d. virš pilies iškelta tautinė vėliava. 1994 m. į miestą nutiestas dujotiekis. 1993 m. birželio 29 d. Biržuose pasirašyta atkurtos Lietuvos ir Latvijos sausumos sienos sutartis.

Biržų vardo kilmė nėra aiški. Galima manyti, kad jis kilęs nuo bendrinio žodžio biržis „beržynas“ „ruplusis beržas“, biržė „beržynėlis“, biržtva „beržynas, baltmiškis“. Todėl pirminė reikšmė galėjo būti susijusi su miško, krūmų, beržyno ar beržynėlio savokomis. Tačiau lieka neaišku, kaip iš žodžio biržė ar biržis atsirado Biržai. Matyt, galūnė -ai gali būti vėlesnė forma, o ankstesnė buvusi Biržes; jos kilmininkas Biržų galėjo sąlygoti ir vardininko su galūne -ai atsiradimą.

1589 m. sausio 25 d. Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržų kunigaikštystės statusą. Kovo 9 dieną Kristupas Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos išrūpino miesto teises, kurios atnaujintos 1642 m., 1644 m., 1685 m., 1701 m., 1744 m., 1777 m., 1780 m. Kartu miestui buvo suteiktos turgaus bei prekymečių teisės, patvirtintas Biržų herbas ir antspaudas.

1861-1950 m. miestas buvo valsčiaus centras, o 1915-1919 m. ir 1924-1950 m. ir Biržų apskrities centras. Nuo 1950 m. rajono centras, 1995 m. įsteigta Biržų rajono savivaldybė. 1997 m. lapkričio 6 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.

Senoji miesto dalis suformuota Valakų reformos metu XVI a. prie tvirtovės pagal stačiakampio formos planą, 1661-1662 m. išplėsta pagal architekto T. Krel-Spinovskio planą. Miestas su tvirtove sudarė Renesanso epochai būdingą kompleksą, vienintelį tokį išlikusį Lietuvoje. 1923 m. miestas plėstas. Per Antrąjį pasaulinį karą beveik sunaikintos istorinės dalies architektūra neatkurta. Dalis senamiesčio yra kultūros paveldas.

Šiuolaikinis miestas susiformavo XX a. antroje pusėje. Senamiestyje vyrauja sovietinio stiliaus 1-3 aukštų mūriniai pastatai, yra keturkampė aikštė, susidariusi išplėtus kvadratinę Rotušės aikštę. Čia stovi romantizmo neobaroko krypties Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1861 m. (architektas Tomas Tišeckis). Jos interjeras modifikuotų klasicizmo formų. Netoli aikštės yra ir neogotikinė Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, pastatyta 1874 m. Mieste taip pat buvo Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia. Aikštėje stovi Laisvės paminklas, pastatytas 1931 m. (skulptorius Robertas Antinis), 1946 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas (skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis), tačiau ne savojoje, o kitoje vietoje. 1976 m. pastatyta poeto Juliaus Janonio paminklinė skulptūra (skulptorius Konstantinas Bogdanas). Širvėnos ežero šiaurės rytiniame pakraštyje stovi Astravo dvaro kompleksas.

Išvystyta tekstilės, ypač linų, maisto, alaus pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Didžiausios įmonės: lininių verpalų ir audinių gamybos bendrovė „Siūlas“, lentpjūvė „Astravas“, įkurta 1993 m., grūdų malimo įmonė „Biržų grūdai“ (1994 m.), mėsos perdirbimo įmonė „Agaras“, „Biržų duona“ (1995 m.), „Biržų alus“ (1995 m.), Biržų autobusų parkas, „Biržų statyba“ (1993 m.), „Biržų gelžbetonis“ (1996 m.), „Biržų žemtiekimas“ (1991 m.), medienos perdirbimo įmonė "Tyla".

Per Biržus eina plentai į Pasvalį, Rokiškį, Kupiškį, Rygą.

Lankytini miesto objektai:

Biržų pilis
Siaurojo geležinkelio kompleksas


Renginiai Biržuose
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652