Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Kaunas

Kauno herbas

Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, Laikinoji Lietuvos sostinė. Kauno apskrities, miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, arkivyskupijos centras.

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Pabaltijo žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių (Nemunas ir Neris) santakoje. Prieš miestą užtvenkus Nemuną suformuotos Kauno marios.
Kaunas buvo vienas populiariausių miestų, minimas vokiečių ordinų kronikose, dažnai minimas ir Rusios metrikoje. Vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė buvo gilus, žemas. Jo nuomone, šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies kau- (gilus, žemas).

Šiuo metu tarp kalbininkų vyrauja nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio – pavardės Kaunas, kuri ir dabar pasitaiko keturkampyje Jurbarkas–Jonava–Alytus–Vilkaviškis, į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar 1925 m. pateikė A. Senas, jai pritarė P. Skardžius ir P. Jonikas. Kas buvo tas Kaunas – nežinia, bet manoma, kad veikiausiai tai buvęs pilies ar tvirtovės valdovas.

Liaudies etimologijoje kartais Kauno pavadinimas siejamas su šnekamąja veiksmažodžio kautis esamojo laiko trečiojo asmens forma káunas (kaunasi, kovoja – aliuzija į lietuvių kovas su kryžiuočiais).

Legenda apie Kauną:
Senovėje, vienos medžioklės metu, pavyko įvyti lietuviams girių valdovą taurą į miško tankumyną Lietuvos upių tėvo Nemuno ir motinos Neries santakoje (būtent čia dabar įsikūręs Kaunas). Šioje vietoje žvėris buvo pervertas ragotine. Greitai buvo pastebėta, kad tarp sumedžioto tauro storų ragų kyšo iš medžio šakų susikryžiavęs kryžius. Pabijojo dievų rūstybės senovės lietuviai ir nusprendė miško valdovą paaukoti. Sukrovė didžiulį ąžuolų laužą ir garbingai didingųjų savo dievų garbei sudegino žvėrių karalių skaisčią mėnesienos naktį.

Kita legenda byloja, kad Kauną įkūrė iš Italijos nuo imperatoriaus Nerono tironijos pabėgę Romos patricijai.

Pasak Alberto Vijūko–Kojelavičiaus, vienos iš tų giminių vadas, kunigaikštis Palemonas su sūnumis plaukdamas Nemunu pasiekė Kauno teritorijas, kuriose tebuvęs paprastas kaimelis su keliomis trobomis. Ten jo sūnus Kūnas (kunigaikštis Kaunas) arba kituose raštuose vadintas Kūnasijumi ar Kūnarijumi įkuria miestą: ,, Kūno arba Kūnasijaus valstybė buvo ribojama Nemunu, Dubysa, Nevėžiu ir Vilija (gimtosios kalbos žodžiu Nerimi). Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje. Tas miestas su pilimi, įkūrėjo atminimui pavadintas Kaunu, po šiai tebėra vienas iš žymiausių Lietuvoje“.Pasak tolimesnės legendos, miesto įkūrėjas mirė kovoje su Kijevo Rusia, patekęs į kunigaikščio Mistislavo nelaisvę, kur jam buvo nukrista galva, o kūnas paliktas laukuose. Remiantis Kojeliavičiumi, miestas galėjo būti įkurtas apie 790 metus, tačiau tai nėra niekur pažymėta.<

Dabartinio Kauno vietoje, Neries ir Nemuno upių santakoje, gyventa nuo seniausių laikų. Gana ilgai Kauno atsiradimas sietas su legendiniu Lietuvos valstybės įkūrėjo Palemono sūnumi Kūnu, buvo nurodoma net tiksli miesto įsteigimo data – 1030 m. Kaip spėja kai kurie istorikai, 1140 m. arabų kartografas Al Idrisi tariamai Kauno vietoje pažymėjo gyvenamąją vietovę, vardu Qaynu (arba Qanys, Kabnu).

Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis. Kryžiuočių kronikose Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m. kaip žymi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tvirtovė Kawen (Cawen). Kaunas su savo mūrine pilimi XIV–XVI a. sudarė svarbią pilių grandinės dalį, nusitęsusią palei Nemuną ir skirtą atremti kryžiuočių antpuolius. Pilis ne kartą buvo sugriauta ir vėl atstatyta.

1398 m. mieste susikūrė vokiečių pirklių gildija, palaikiusi artimus santykius su Hanzos miestais, tarp jų Ryga ir Karaliaučiumi. 1408 m. vasario 14 d. kunigaikštis Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. 1441 m., pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai Perkūno name atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo, kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto, svarba, susiformavo pirmieji mūrinių namų kvartalai. 1495 m. pradėjo veikti pirmoji mokykla, 1500 m. – pinigų kalykla, 1519 m. – viešoji ligoninė, 1530 m. – vaško ir druskos muitinė, 1540 m. – vaistinė. Amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų LDK miestų. 1539 m. jis pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“.

XVII a. pradžioje, susilpnėjus Lenkijos ir Lietuvos valstybei (ATR) dėl jos karų su kaimyninėmis šalimis, Kauno plėtra sulėtėjo. 1665 m. miestą keliskart puolė rusai, 1701 m. užėmė švedai. Gyventojus išskynė maro epidemijos, miestas nukentėjo nuo gaisrų. Kauno ekonomika pagyvėjo XVIII a. pabaigoje iškasus Nemuną su Dnepru sujungusį Oginskio kanalą.

Kauno miesto ribose yra apie 1174 ha saugomų teritorijų: dalis Kauno marių regioninio parko, kraštovaizdžio ir zoologinių draustinių bei pavienių saugomų gamtos paveldo objektų. Per Kauną eina pagrindinės Lietuvos žuvų migracijos magistralės – Nemunas ir Neris, taip pat yra ir nedidelių upelių: Amalė, Gyris, Gričiupis, Jiesia, Marvelė, Sąnaša, Sėmena, Veršva. Kauno marios – didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys. Vandenyse aptinkama daugiau nei 30 rūšių žuvų. Mieste ir jo apylinkėse gyvena beveik 1300 rūšių vabalų, apie 700 rūšių drugelių, 47 žinduolių rūšys, yra keli šikšnosparnių draustiniai. Iš rastų 12 šikšnosparnių rūšių, 8 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Migracijos metu Kaune stebėti 24 rūšių paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Stambių miesto pramonės įmonių uždarymas ir pažangių technologijų naudojimas lėmė miesto aplinkos kokybės gerėjimą. Mažiausia oro tarša Kauno mieste užregistruota 1996 m., tačiau, atsigaunant ekonomikai, nuo 1997 m. ji pradėjo didėti. Pagrindiniai aplinkos teršėjai Kauno mieste yra transportas, pramonės ir energetikos įmonės. Kadangi dalis miesto yra išsidėstęs upių slėniuose, t.y. žemumoje, tai neretai, ypač vasarą, oro tarša kietosiomis dalelėmis šiuose rajonuose labai padidėja. Didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku.

Mieste eksploatuojama 1105,5 km vandentiekio tinklų, beveik 940 km buitinių, pramoninių ir lietaus nuotekų tinklų. Centralizuota vandentiekio sistema naudojasi apie 90% gyventojų. Gyventojai suvartoja apie 68% geriamos kokybės vandens, pramonės įmonės ir kt. – 32%. Geriamajam vandeniui paruošti naudojamas gruntinis ir paviršinis vanduo. Jis išgaunamas keturiose vandenvietėse – Petrašiūnų, Eigulių, Kleboniškio ir Vičiūnų. Per parą iš požeminių vandens šaltinių išgaunama daugiau kaip 66 tūkst. kub.m vandens.

1999 m. Marvelėje pradėti eksploatuoti mechaninio-cheminio valymo įrenginiai. Tai vieni moderniausių nuotekų valymo įrenginių Lietuvoje. Juos pastačius Nemuno užterštumas sumažėjo 70%. 2006 m. spalio 17 d. pradėta biologinio nuotekų valymo įrenginių statyba, planuojama baigti 2008–2009 m. Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių vandens užterštumas sumažės iki 95%. Išvalytas vanduo atitiks Europos Sąjungos reikalavimus.

Kaunas – didelis pramonės centras. Pramonės ištakos siekia XV–XVI a. Jau tada Kaunas garsėjo kalvių, batsiuvių, puodžių, siuvėjų, audėjų, stalių, stiklių dirbiniais. XVI a. pradžioje mieste dirbo apie 40 specialybių amatininkai, kurie būrėsi į cechus. Pramonės įmonės sparčiau pradėjo steigtis tik nuo XIX a. 7-ojo dešimtmečio, Kaunui tapus gubernijos centru.

Sovietmečiu Kaune koncentravosi didelės pramonės įmonės. Buvo vystomos maisto, baldų, statybinių medžiagų, tekstilės, avalynės, stiklo, popieriaus, gumos, metalo gaminių, staklių, elektronikos, kitos pramonės šakos. Nemaža dalis šių įmonių Lietuvai atgavus nepriklausomybę bankrutavo.

Kauno miesto pramonė šiuo metu sudaro apie 20% visos Lietuvos pramonės. Labiausiai Kauno mieste išsivysčiusios pramonės šakos: maisto produktų ir gėrimų pramonė, tekstilė ir lengvoji pramonė, chemijos pramonė, leidyba ir perdirbimas, farmacija, metalų pramonė, medžio apdirbimas ir baldų pramonė. Informacinės technologijos ir elektronika tapo svarbia Kauno veiklos sritimi.

Apie pusę savo produkcijos pramonės įmonės realizuoja vidaus rinkoje, o kitą pusę eksportuoja. Daugiausia eksportuojami tekstilės gaminiai, metalai, elektros mašinos, aparatūra, mediena medienos gaminiai, baldai. Pagrindinės eksporto rinkos – ES, Skandinavijos šalys, Rusija.

Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo JAV ir Suomija, jų investicijos 2005 m. atitinkamai sudarė 25,4% ir 20,4% visų tiesioginių užsienio investicijų.

Kaune yra apie 1500 gatvių, bendras jų ilgis - apie 900 kilometrų.
Kaunas yra Lietuvos vidaus vandens transporto centras, turintis visą reikalingą infrastruktūrą – keleivių ir krovinių uostus, prieplaukas, laivų remonto teritoriją, taip pat administracines ir organizacines struktūras. Mieste įsikūrusi Susisiekimo ministerijos Vandens kelių inspekcija, bei „Nemuno laivininkystės“ įmonė, užsiimanti keleivių bei krovinių pervežimu.

Kauno urbanistinei ir gatvių tinklo plėtrai didelę įtaką turėjo tiltų statyba. Istorijos bėgyje miestas statėsi dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje ir jungėsi tiltais su kitomis dalimis centrinėje ir senamiesčio zonoje. Iš viso Kaune yra 34 automobilių, pėsčiųjų ir geležinkelių tiltai bei viadukai.

Kauno mieste gyvena 10,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Pagal tautybę apie 93% miesto gyventojų yra lietuviai, 4% – rusai, kitų tautybių – 3%.

Kaunas šiuo metu yra vienas tankiausiai apgyvendintų Lietuvos miestų. Pagal etninių gyventojų skaičių šis miestas didžiausias iš visų Baltijos šalyse esančių miestų.

Beveik trečdalis užimtų Kauno gyventojų dirba pramonėje ir statybose. Daugiau nei pusė užimtųjų gyventojų dirba paslaugų sferoje.

Kauno miestas išsiskiria išplėtota asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra. Šalia valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų yra susiformavęs privačių gydymo įstaigų tinklas. 2004 m. mieste veikė 11 ligoninių (bendras lovų skaičius 5052), 14 ambulatorinio gydymo įstaigų, 222 privačios sveikatos priežiūros, 135 privačios odontologinės priežiūros, 2 laikino gyvenimo įstaigos, 5 įstaigos pagyvenusiems žmonėms, 14 vaikų globos įstaigų.

KMU klinikos – didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. Jose įsikūrusios 34 profilinės klinikos, 11 poliklinikų skyrių; priimami pacientai iš visos Lietuvos (klinikų stacionare vienu metu gali būti gydoma iki 2000 pacientų, poliklinikose kasdien vidutiniškai apsilanko 2700 pacientų).

Keturi istorinės raidos etapai Kauno miesto kultūros paveldo teritorinėje sanklodoje paliko skirtingos urbanistinės morfostruktūros zonas. Miestas didžiuojasi kompaktišku, gerai išsaugotu Senamiesčiu, kuriame daug vertingų kultūros ir architektūros paminklų: Kauno pilis (XIII–XVII a.), gotikiniai Perkūno namai (XV–XVI a.), Šv. Gertrūdos ir Vytauto Didžiojo bažnyčios (pradėta statyti 1400 m.), „Baltoji gulbė“ Kauno rotušė (XVI–XVIII a.) ir kt.

Kaunas – stambus kultūros centras. Kaune veikia 26 bibliotekos, 7 profesionalūs, 10 mėgėjiškų teatrų, 20 folklorinių ansamblių, įvairūs kiti meno, sporto kolektyvai.

Mieste vykstančius renginius galima suskirstyti į keletą grupių: valstybinės šventės, festivaliai ir miesto šventės. Beveik visos valstybinės šventės Kaune vyksta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Pagrindinis valstybinių švenčių akcentas – Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija.

Kauniečiai ir miesto svečiai itin pamėgę tris vasaros mėnesius vykstantį tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį, kuriame dalyvauja pasaulio muzikos elito atstovai. Džiazo mėgėjai susitinka „Kaunas Jazz“ festivalyje. Karo muziejaus sodelyje galima pasiklausyti kariljono muzikos garsų. Operos ir operetės mėgėjai pamėgę tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“, šokio mėgėjai – modernaus šokio teatro „Aura“ organizuojamą tarptautinį modernaus šokio festivalį. Gegužės mėn. pabaigoje vyksta folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“, rugpjūčio mėn. viduryje – „Hansa Kaunas“. Kiti žymesni renginiai: būgnų muzikos festivalis „Drum please“, netradicinio folkloro festivalis „Suklegos“, šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ ir kt.

Vienas žymiausių Kauno kultūrinių renginių – miesto gimtadienis (paskelbtas 1998 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto tarybos nutarimu), švenčiamas gegužės 20 d. Būtent šią dieną 1463 m. kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino ir praplėtė miesto teises. Pagrindiniai šventės renginiai keletą dienų vyksta Senamiesčio gatvėse, prie Kauno pilies bei kitose miesto vietose.

Mieste veikia įdomūs technikos paveldo objektai – keltuvai. Vienu iš jų pasikėlus ant Aleksoto kalno – nuo jo, kaip ir nuo Prisikėlimo bažnyčios, atsiveria puiki Kauno panorama. Kaune yra trys saulės laikrodžiai – ant Pažaislio bažnyčios, VUKHF pastato ir KTU ITPI pietrytinės sienos studentų miestelyje. Šalia geležinkelio stoties – Kauno geležinkelio tunelis.

Lankytini miesto objektai:

I Kauno fortas
III Kauno fortas
Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune
IV Kauno fortas
IX Kauno fortas
Jėzuitų bažnyčia ir vienuolynas
Kadagių slėnis
Karo istorijos muziejaus kiemelis
Kauno arkikatedra bazilika
Kauno botanikos sodas
Kauno karilijonas
Kauno marių regioninio parko direkcija
Kauno paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčia
Kauno pilis
Kauno rotušė
Kauno Soboras
Kauno valstybinis muzikinis teatras
Kauno Žaliakalnio funikulierius
Kauno Zoologijos sodas
Laisvės alėja
Laisvės paminklas
Paminklas Danieliui Dolskiui
Pažaislio kamaldulių vienuolynas
Perkūno namas
Raudondvario pilis
V Kauno fortas
VI Kauno fortas
VII Kauno fortas
VIII Kauno fortas
Vilniaus gatvė
Vytauto bažnyčia
Vytauto Didžiojo paminklas
Vytauto Didžiojo tiltas
Žiegždrių liepa


Renginiai Kaune
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".