Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Marijampolė

Marijampolės herbas

Marijampolė (1955–1989 m. Kapsukas) – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno; neoficiali Suvalkijos sostinė, taip pat apskrities, savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras. Iš šiaurės į pietus praeina geležinkelis. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos uostamiesčio – 236 km.

Marijampolė yra septintas pagal dydį Lietuvos miestas, nuo 1994 m. yra apskrities centras. Marijampolės miestas užima 2050,7 ha žemės plotą. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra rytiniame upės krante. Marijampolėje yra Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika, greta – Šv. Jurgio (marijonų) vienuolynas, Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (XIX a. pabaiga), priklausančios Vilkaviškio vyskupijai, yra Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė. Miesto centre yra J. Basanavičiaus aikštė, Degučiuose – apskrities ligoninė; yra dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai. Stovi paminklas rašytojai Žemaitei, Ldk Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), yra miesto parkas.

Marijampolėje yra unikalus „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, dailės galerija, kultūros centras. Mieste yra seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas „Arvi cukrus“.
Miesto apylinkės dar iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos jotvingių genties. Juos mena Šešupės ardomas Marijampolės piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis Kumelionių piliakalnis. Manoma, kad iki XVI amžiaus dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos Sūduvos miškuose. Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta 1667 m. (remiantis istoriko ir kunigo Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas Kauno pavieto mokesčių sąraše). Ji kildinama iš Pašešupio kaimo, kuris buvo dabartinės J. Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė Prienų seniūnijai. Tačiau dar 1662 m. įrašuose nurodoma, kad 1659-1661 m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar 1626 m. mininčių Pašešupio kaimą.

Šiaurės karo metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G.Butlerio giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą bei tapo miestelio įkūrimo iniciatoriumi. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.), Besikuriant Starapolei netoliese ėmė dygti kitas miestelis. Marijampolę, pastačiusi bažnyčią, įkūrė grafienė P.Butlerienė. 1750 m. Prienų seniūnė grafienė P.Butlerienė iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonies upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. Bažnytkaimis XVIII a. išaugo į prekybinį miestelį.

Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole (minima nuo 1756 m.). 1792 m. vasario 23 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. 1812 gruodžio 5 d. pro Marijampolę grįždamas į Varšuvą pravažiavo imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1831 m. ir 1863 m. sukilimų metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene.
Kultūros rūmai

Marijampolė garsi savo šimtamete gimnazija, kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai – J. Basanavičius, V. Kudirka. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą „Sietyno“ organizaciją. Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai. 1931 m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė cukraus fabriką, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. 1940-1941 m. sovietų valdžia ištrėmė šimtus Marijampolės apskrities gyventojų. Pirmosiomis antrojo pasaulinio kario dienomis miestas buvo subombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė žydų tautybės asmenis. 1944 m. gegužės 15 d. SS išformavo nepaklususį gen. P. Plechavičiaus vietinės rinktinės padalinį - 2 tūkst. karo mokyklos kursantų. Sugrįžus frontui SSRS armijos kontražvalgyba "SMERŠ" Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų "Tauro" apygardos būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas Lietuvos komunistų partijos lyderio garbei Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime. Marijampolės senosiose kapinėse palaidota rašytoja Žemaitė, poetas Petras Arminas-Trupinėlis, užnemunės istorijos autorius kun.Jonas Totoraitis, nepriklausomybės kovų dalyviai. Už kapinių tvoros ant Šešupės kranto pastatyti kryžiai - meno dirbiniai Lietuvos partizanų atminimui.

1977 m. kovo 30 d. miestas tapo respublikinio (nebe rajoninio) pavaldumo miestu. 1997 m. gruodžio 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Kadangi miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo marijonai, todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant -polė). Kadangi n prieš p lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu m, Marijanpolė virto Marijampole. Tačiau sandas -polė nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti graikų kilmės (graikiškai polis – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai – dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, slaviškai pole reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai asmenvardinis vietovardis (slaviška -pole galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas Starapolė yra kilęs nuo bendrinių žodžių (stara – „senas“ + pole – „laukas“).

1955 m. balandžio 9 d. LTSR AT įsaku Marijampolė buvo pervadinta Kapsuku lietuvių komunistų veikėjo V. Mickevičiaus-Kapsuko garbei (pastarasis tikriausiai reiškia „jaunas kapsas“). 1989 m. kovo 21 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas Marijampolės vardas.


Renginiai Marijampolėje
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652