Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Raseiniai

Raseinių herbas

Raseiniai – miestas vakarų Lietuvoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno; rajono centras. Turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

Yra Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (pastatyta 1663 m., išplėsta 1783 m.), buvęs dominikonų vienuolynas, stačiatikių cerkvė (pastatyta 1870 m.), kultūros namai, kraštotyros muziejus, paštas, rajono centrinė ligoninė, Raseinių parkas, skulptūra „Žemaitis“. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Raseikos upelis.
Raseiniai yra vienas seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje (archeologinių) žemaičių genties teritorijoje.

Istorijos šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m., kai Mindaugas, atsilygindamas Vokiečių ordinui už Lietuvos 1249-1253 m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės, arba valsčiaus; likusią valsčiaus pusę Mindaugas 1254 m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui.

1416-1421 m. Raseiniuose pastatyta pirmoji bažnyčia, XV a. pab. gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės (patvirtintos 1792 m.). XV-XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras; čia būdavo renkami Žemaičių seniūnai, Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kt. pareigūnai, taip pat ATR Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos.

Nuo 1764 m. Raseiniai buvo Raseinių reparticijos, o Lietuvos carinės okupacijos laikotarpiu – Raseinių apskrities (pavieto) administracinis centras. Nuo XVIII a. pabaigos čia veikė paštas.

1953 m. sovietų nugriauta Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia.

2002 m. balandžio 12 d. LR Prezidento dekretu patvirtintas Raseinių herbas.

Pasak dalies kalbininkų, Raseinių vietovardis (Mindaugo 1253 m. akte Rasseyne) tikriausiai yra susijęs su šaknimi ras-, kuri kildinama iš liet. rasa, rasoti – „kristi, trauktis, dėtis rasai“, rasenti – „dulkti, dulksnoti, lynoti“. Žvelgiant į hipotetinę Kėdainių vietovardžio analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio Raseinis, tačiau tokia ar pan. lietuviška pavardė dabar nėra aptinkama.

Kita Raseinių vietovardžio kilmės versija šį miestavardį sieja su per Raseinių miestą tekančio Raseikos upelio vardu; vietos gyventojų vartojamas archajiškesnis šio hidronimo variantas yra Rasupis.

Miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.

Lankytini miesto objektai:

Koplytėlės akmuo


Renginiai Raseiniuose
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652