Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Šiauliai

Šiaulių herbas

Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; Šiaulių apskrities, miesto savivaldybės ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, taip pat kaimiškosios seniūnijos, priklausančios Šiaulių rajonui, centras.

Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena – rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.

Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.
Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės žemaičių, tiek žiemgalių genčių. B. Kviklio teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje. Su Šiaulių vardu siejamas Eiliuotoje Livonijos kronikoje paminėtas Saulės mūšis, kai 1236 m. rugsėjo 22 d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir žemgalių kariuomenė sutriuškino Livonijos Ordino karius. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.

Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo 1636 m. Šiauliai – miestas.

1589 m. įsteigta Šiaulių ekonomija – karališkųjų dvarų suvienijimas. 1713 m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po 1791 m. privilegijos. 1769 m. įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas. 1791 m. patvirtintas Šiaulių herbas.

Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs 1830 m. sukilimas, miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. 1863 m. sukilimo metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. 1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.

1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o 1918-1919 m. jis buvo dar ir subombarduotas. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet 1944 m. jis vėl buvo sugriautas (viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).

Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus 210 km, Kauno – 142 km; Klaipėdos – 161 km, Rygos – 128 km; Kaliningrado – 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas 81,13 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.

Pats Šiaulių miestas be Šv. Petro ir Povilo katedros nepasižymi įžymiais turistiniais objektais, tačiau už 7 km į šiaurę yra pasaulinės reikšmės Kryžių kalnas, kurį kasmet aplanko apie 0,5 mln. maldininkų.

Pirmąjį miesto herbą, kuriame pavaizduota Žemaitijos meška ir Apvaizdos akis, karališkoji karūna ir mažas Poniatovskių veršis, Šiauliams 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas kartu su privilegija. 1801 m. vietoje karališkosios karūnos miesto herbe atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis ir užrašas lenkų kalba PIECZĘC RATUSZA MIASTA POWIATOWEGO SZAWEL. Po 1831 m. sukilimo herbe liko tik dvigalvis erelis. 1912 m. dailininkas T.Dmochovskis sukūrė naują miesto herbą su meška, Apvaizdos akimi ir Poniatovskių veršiu, kuris įvairiomis formomis buvo naudojamas iki 1940 m. Jį renesanso stiliumi modifikavo Bronius Šaliamoras. 1968 m. spalio 22 d. Respublikinė heraldikos komisija aprobavo dailininko Arūno Tarabildos atkurtą istorinį herbą, kuriame vietoje Apvaizdos akies, nesiderinusios su sovietine ideologija, atsirado saulės įvaizdis.

1991 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino dailininko Agniaus Tarabildos suprojektuotą Šiaulių miesto herbą, kurio miesto taryba nepripažino ir 1991 m. rugsėjo 21 d. patvirtino iki karo Šiaulių miesto savivaldybės naudotą dailininko Teofilio Petraičio sukurtą herbą. Tačiau šio herbo nepripažino šalies valdžia. 2001 m. rugsėjo 5 d. Prezidento dekretu patvirtinti nauji didysis (su karališka karūna) ir mažasis miesto herbai, kuriuos projektavo dailininkas Agnius Tarabilda.

1795 m. Šiauliuose buvo 3 700 gyventojų, bet jau 1897 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių (16 128 gyventojų) buvo antras Kauno gubernijos miestas. 1909 m. 56,4% gyventojų sudarė žydai. 1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. Pagal užimamos teritorijos plotą (24 km²) miestas liko ketvirtas po Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.

1872, 1877, 1912 m. miesto projektiniai planai urbanistinį miesto peizažą pakeitė centrinėse miesto gatvėse, kur vietoje griaunamų medinių namų buvo statomi dviaukščiai mūriniai pastatai. Sparčiai kito ir gatvių tinklas – 1871 m. buvo 12 gatvių, 1910 m. – jau 30.

Pirmojo pasaulinio karo metais sugriauta apie 85% pastatų. Miesto atstatymas buvo planuojamas pagal 1921 m. sudarytą provizorinį miesto atstatymo planą. Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. 1937 m. pavyko nugriauti cerkvę, 1938 m. iškelti turgavietę, ir tik tada įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.

Antrasis pasaulinis karas miestą vėl sugriovė, tačiau jį atstatant buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Buvo nutrauktos tik kelios natūralios gatvių jungtys. Svarbią įtaką miesto plėtrai turėjo 1961 m. Generalinis planas. 1980 m. parengtas Bendrasis planas galioja iki šiol.

Miesto parką pradėjo kurti Antanas Tyzenhauzas, iš esmės baigė Vladimiras Zubovas. XIX a. viduryje parkas buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. Miestiečiams už nedidelį mokestį buvo leidžiama pasivaikščioti po parką. 1931 m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai buvo dovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.

Šiauliuose yra 16 parkų, kurių plotas 1177 ha. Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Miesto strateginės kryptys iki 2015 m. patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Šiaulių miesto vizija: „Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus“.

Dėl gero susisiekimo dar XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Čia buvo pastatytas didžiausias Rusijos imperijoje Ch. Frenkelio odų fabrikas. Tarpukaryje Šiauliuose buvo pagaminama apie 85% visos Lietuvos odos, 60% avalynės, 75% linų pluošto, 35% saldainių pramonės produkcijos.

Tarybiniais metais atsirado elektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. Didžioji miesto pramonės įmonių dalis buvo sutelkta Gubernijos mikrorajone ir Pramonės gatvėje.

Pirmoji garo mašina įrengta 1867 m. Gubernijos alaus bravore. 1900 m. Šiauliuose Chaimo Frenkelio odų fabrike įrengta 50 kW galios dinamo mašina, kurios gaminama elektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti bei suko du 16 ir 12 arklio jėgų galios variklius.

1923 m. pastatyta Bačiūnų elektrinė, 1941 m. paleista Rėkyvos elektrinė. 1955 m. Rėkyvoje nutiesta pirmoji centrinio šildymo trasa. 1956 m. sujungus Rėkyvos ir Petrašiūnų elektrines, pradėta kurti Lietuvos energetinė sistema. 1962 m. kovo 26 d. nutiesus elektros tiekimo liniją Šiauliai – Jelgava, Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos.

Nuo 1963 m. Šiauliuose naudojamos dujos. 1966 m. pradėta plėtoti miesto centrinio šildymo sistema, pastatyta Pietinė katilinė, kurioje 2004 m. vėl pradėta gaminti elektros energija. Iki 2009 m. turi būti pastatyta nauja AB „Šiaulių energija“ kogeneracinė elektrinė, kurioje bus naudojamas biokuras.

Šiauliuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 2170 kWh elektros energijos (Lietuvoje – 3264 kWh, Europoje – 6482 kWh).


Lankytini miesto objektai:

Šiaulių universiteto dailės galerija
Didždvario parkas
Kryžių kalnas
Paminklas Saulės mūšiui Salduvės parke
Šiaulių dailės galerija
Šiaulių universiteto botanikos sodas
Zubovų rūmai


Renginiai Šiauliuose
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652