Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Telšiai

Telšių herbas

Miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijos aukštumoje, prie Masčio ežero, 69 km į vakarus nuo Šiaulių; Telšių apskrities ir rajono centras. Miesto šiaurėje eina geležinkelis Klaipėda–Šiauliai, bei respublikinės reikšmės kelias (A 11) Palanga–Šiauliai. Telšiai turi seniūnijos statusą. Urbanistikos paminklas.
Mieste yra Šv. Antano Paduviečio katedra (pastatyta 1791 m., katedra nuo 1926 m.) ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčia (pastatyta 1867 m.), kunigų seminarija, stačiatikių cerkvė, buvęs bernardinų vienuolynas. Rytiniame Masčio krante yra Kultūros parkas, mieste taip pat yra Žemaitės dramos teatras, žemaičių muziejus „Alka“ (1932 m. įkurtas kraštotyros muziejus), Žemaitijos kaimo muziejus, unikali A. Jonušo žemaitiška-japoniška sodyba.

Miestas įsikūręs kuršių genties teritorijoje. Pasak legendos, Telšius įkūrė didvyris Džiugas, esą gyvenęs ant Džiugo kalno. Kryžiuočių ordino kronikoje 1317 m. minimas Talsa slėnis, tikriausiai buvęs apie Telšius. 1398 m. minima gyvenamoji vieta. Nuo XX a. I pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“,– nors iki XVIII a. pabaigos kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai.

Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas Telšių valstybinis dvaras, prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo valsčiaus centru (valsčius minimas nuo 1527 metų). 1536 m. įsteigta katalikiška Telšių parapija.

Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos miesto teisės (žinoma, kad Žemaičių seniūnijos matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau 1569 m.). Kultūrinei Telšių ir Žemaitijos raidai daug nusipelnė Telšių karališkojo dvaro laikytojas Povilas Sapiega, kuris 1624 m. miestelyje įkurdino vienuolius bernardinus. Ne vėliau kaip nuo XVII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis. 1667 m. minimas Telšių pavietas.

Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, tačiau miestelis greitai atsigavo. 1721 m. Augustas II Telšiams suteikė turgų teisę. Turgūs čia vykdavo kartą per savaitę (sekmadieniai), o jomarkai 4 kartus per metus. 1764 m. jis netgi tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vadinamosios Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) teismų centru (tuomet čia įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie buvo perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t.y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas).

Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. gruodžio 6 d. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei miesto herbas. 1798 m. įkurta pirmoji Telšių mokykla (dabar istorijos ir architektūros paminklas). Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų.


Renginiai Telšiuose
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652