Vakarones.lt
Turizmas, kelionės po Lietuvą ir lietuviškų tradicijų pažinimas yra sunkiai atsiejami dalykai. Kviečiame pažinti Lietuviškas tradicijas, išmokti lietuviškų šokių -> www.vakarones.lt
Renginiai Lietuvoje
Kas vyksta Lietuvoje. Kur nueiti, ką nuveikti? Jums padės renginių kalendorius -> www.renginiu-kalendorius.lt
Informacija Lietuvos keliautojams
Lietuvos turistų informacinėje svetainėje visuomet galima rasti naujienų apie Lietuvoje vykstančius nekomercinius turizmo renginius: žygius, keliones sąskrydžius. Taip pat čia yra ir naudingi patarimai keliautojams, straipsniai, diskusijos -> www.turistas.lt
Rekomenduojame aplankyti
Paminklas Saulės mūšiui Salduvės parke
|
Šiauliuose Paminklas pastatytas 1236 m. rugsėjo 22 d. "Saulės mūšiui" įamžinti. |
Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune
|
Kaune Istorinės Laikinosios sostinės Prezidentūros rūmų istorija prasidėjo nuo 1846 metų. Prezidentūra 1998-2003 m. restauruota ir šiuo metu atvira lankytojams kaip Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. |
Kryžių kalnas
|
Šiauliuose Kryžių kalnas yra lygumoje, maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante. Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu. Su krikščionybe susijusi kalno istorija tęsiasi maždaug du šimtmečius, senesniais laikais (XI-XIV a.) ant šio kalno stovėjusi medinė pilis. XIX a. viduryje Kryžių kalnas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. ~ 1850 m. Kalne stovėjo apie 20 kryžių. Pasakojama, kad prie Kalno palaidoti 1863 m. žuvę sukilėliai. ~ 1888 m. Kalne įrengtas 14-os stočių Kryžiaus kelias. 1900 m. stovėjo maždaug 130 kryžių, 1902 m. - 155 kryžiai, 1914 m. - 200 kryžių ir koplytėlė, 1923 m. - ~ 400 kryžių. Tarpukariu Kryžių kalne imta švęsti atlaidus. Į pamaldas susirinkdavo daugybė žmonių, pvz., 1928 m. - 10 tūkst. Sovietmečiu Kryžių kalne drausta statyti kryžius, taip pat trukdomos maldingos kelionės į jį. Nepaisant persekiojimų, 1956-1959 m. pastatyta ~ 1000 kryžių. 1959 ir 1961 m. išleistais sovietų valdžios potvarkiais Kalne uždrausta statyti kryžius ir nuspręsta pradėti Kalno "valymą ", t. y. naikinimą. |
Mūro Strėvininkų sentikių cerkvė
|
Žiežmariuose Mūro Strėvininkai yra Sentikių parapijos centras ir vienintelė vieta Kaišiadorių rajone, kur iki šiol veikia sentikių šventykla. |
Punios šilas
|
Alytuje Netoli nuo Rumbonių - Punios šilas, apglėbtas 19 km. ilgio Nemuno kilpa. Šilas - vienas iš įdomiausių Lietuvos miškų botaniniu požiūriu, apsuptas vandeniu iš visų pusių. Verta apsilankyti miško muziejuje, kuris atidarytas 1979 m. Punios girininkijos patalpose. Muziejuje nemaža medžioklės trofėjų kolekcija, surinkti aplinkiniuose kaimuose naudoti buities rakandai, senoviniai miško ruošos padargai, miško versluose naudoti įrankiai. |
IV Kauno fortas
|
Kaune IV fortas pastatytas 1889m. |
VDU Kauno botanikos sodas
|
Kaune Aukštosios Fredos dvaras, VDU Kauno botanikos sodas |
Vilniaus paveikslų galerija
_120.jpg)
|
Vilniuje Vilniaus paveikslų galerija įkurta 1956 m. Pirmoji ekspozicija veikė 1956-1989 m. Vilniaus katedroje. 1994 m. galerija perkelta į Lietuvos didikų Chodkevičių rūmus, kurie šiuo metu yra vienas įdomiausių klasicizmo stiliaus ansamblių Vilniuje. |
Žiegždrių liepa
|
Kaune Žiegždrių liepa - aukščiu ir kamieno storiu išsiskiriantis medis. Ji - pats storiausias medis kairėje Kauno marių pakrantėje. Vidutiniai Valstybės saugomų liepų dydžiai yra tokie: aukštis 22,9 m, kamieno skersmuo 1,47 m. Žiegždrių liepos aukštis 27 m, kamieno skersmuo 1,37 m. Amžius: virš 100 metų. |
Pilies ir Didžioji gatvės
|
Vilniuje Didžioji gatvė yra viena seniausių Vilniaus gatvių, prasidedanti ties Subačiaus gatve ir besitęsianti iki Šv. Jono g. Tolimesnė jos tąsa yra Pilies gatvė, kuri seniau drauge su Didžiąja g. sudarė vieną gatvę ir vadinosi Didžiąja Pilies gatve. |
Daugiau lankytinų objektų
Mėnesio miestas
Kaunas
Kur apsistoti?
Kur pavalgyti?
Informacijos talpinimas
Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652
Information supply
For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652