Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruoti vartotoją
> Prisiminti slapražodį



Rekomenduojame aplankyti

Lentvario dvaras

Lentvario dvaras Trakuose
Lentvario dvaro sodyba įkurta dirbtinio ežero pusiasalyje, į kurį vedė 0,5 km ilgio vandens skalaujamas kelias. Nuo XVI a. minimą Lentvario dvarą XIX a. vid. nupirko Juozapas Tiškevičius. 1891 m. Lentvarį paveldėjo sūnus Vladislavas, kuris 1899 m. pagal belgų architekto de Vegos projektą rekonstravo tėvo pastatytus rūmus.

Žalsvasis šaltinis

Žalsvasis šaltinis Pasvalyje
Tai didžiausias šaltinis pasvalio rajone ir giliausias Lietuvos urvas. Jo dabartinis gylis - 20 m. Žalsvasis šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante, Pasvalio mieste, šalia Kalno gatvės. Iš urvo tekanti versmė įteka į Lėvens upę. Šaltinis ištryško smegduobėje apie 1960 metus. Iš smegduobės apačios besiveržiantis požeminis vanduo išrėžė salpoje kelių metrų ilgio vagą, kurios dugnas padengtas šviesiai pilkomis, vos žalsvo atspalvio nuosėdomis, suteikiančioms šaltinio vandeniui žalsvą atspalvį. Smegduobės, iš kurios išteka šaltinis, šonuose matosi pavieniai gipso ir dolomito gabalai. Vanduo skaidrus, šaltas, turi sieros vandenilio kvapą.

"Meno kiemas"

Meno kiemas Klaipėdoje
Žvilgsnis į menininkų kiemelį, įsikūrusį XVIII a. fachverko sandėliuose.
Atskirą grupę sudaro sandėliai lenktais stogais, paplitę 18 a. II-joje pusėje. Šie unikalūs statiniai buvo dažniausiai dviejų aukštų, jie buvo statomi ir kiemuose. Tokio tipo sandėlį kaip tik galima pamatyti šiame kieme.

Klaipėdos senamiestis

Klaipėdos senamiestis Klaipėdoje
Klaipėda - seniausias Lietuvos miestas, 1252 m. pirmąkart paminėtas Memelburgo vardu. Miestas iki XV a. kūrėsi arčiau pilies, kuri buvo įsikūrusi Danės atšakų susidariusiose salose. Pilis buvo kelis kartus perstatyta, miestas taip pat keitė savo vietą.

Vilniaus rotušė

Nuotraukos pavadinimas Vilniuje
Pirmoji Rotušė šioje vietoje buvo pastatyta jau XV a. Joje buvo įsikūręs magistratas, posėdžiavo teismas, čia buvo saugomas iždas, archyvas, ginklai. Dabartinė Rotušė pastatyta XVIII a. pabaigoje pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Rotušės aikštė visada buvo ekonominis, administracinis ir visuomeninis miesto centras. Į aikštę vedė svarbūs prekybiniai keliai, vėliau virtę miesto gatvėmis.

Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Vilniaus gynybinės sienos bastėja Vilniuje
Bastėja - originalios konstrukcijos renesansinis gynybinis įrenginys. Jį sudaro bokštas, įrengtas miesto gynybinėje sienoje, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, virstantis 48 m ilgio tuneliu. Bastėja pastatyta XVII a. pirmoje pusėje.

Karklinių miestelis

Karklinių dvaro svirnas Vilkaviškyje
Karkliniai - miestelis Vilkaviškio rajone, Keturvalakių seniūnijoje. Miestelio vakariniu pakraščiu teka Šešupės kairysis intakas Rausvės upelis.
2005 metų surašymo duomenimis šioje gyvenvietėje gyveno 502 žmonės.

Didždvario parkas

Zubovų dvaras Šiauliuose
užima 5,1 ha ploto. Įkurtas XIX a. pradžioje, pastačius grafo Zubovo rūmus - vasaros rezidenciją. Parkas buvo užsodintas tuo metu paplitusiu landšaftinio parko stiliumi, kurio išplanavimas laisvas, artimas natūraliai gamtai.

Miško muziejus "Girios aidas"

Miško aidas žiemą Druskininkuose
Muziejus įkurtas 1971 m. Originalios architektūros namelyje bei jį supančiame miške eksponuojami meniniai medžio drožybos, kalvystės, keramikos, gintaro darbai, retos Lietuvos medžių rūšys, skamba miško paukščių balsai. Profesionalūs menininkai, tautodailininkai iš visos Lietuvos organizuoja plenerus, kūrybines stovyklas.

Gaminiai iš lino

Nuotraukos pavadinimas Panevėžyje
Vienos seniausių tekstilės įmonių Lietuvoje AB "Linas" firminė parduotuvė - tai puiki galimybė įsigyti lauktuvių ar suvenyrų iš lino.

Daugiau lankytinų objektų

Kur apsistoti?


Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652