Vakarones.lt
Turizmas, kelionės po Lietuvą ir lietuviškų tradicijų pažinimas yra sunkiai atsiejami dalykai. Kviečiame pažinti Lietuviškas tradicijas, išmokti lietuviškų šokių -> www.vakarones.lt
Renginiai Lietuvoje
Kas vyksta Lietuvoje. Kur nueiti, ką nuveikti? Jums padės renginių kalendorius -> www.renginiu-kalendorius.lt
Informacija Lietuvos keliautojams
Lietuvos turistų informacinėje svetainėje visuomet galima rasti naujienų apie Lietuvoje vykstančius nekomercinius turizmo renginius: žygius, keliones sąskrydžius. Taip pat čia yra ir naudingi patarimai keliautojams, straipsniai, diskusijos -> www.turistas.lt
Rekomenduojame aplankyti
šªlos akis
|
Šaltinis Varėnoje šªlos akis - versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. |
Antalieptės hidroelektrinė
|
Architektūrinis kultūros paveldas Zarasuose Už Antalieptės 500 m, buvusio Gaidelių dvaro laukuose, 1959 m. prie Šventosios upės buvo pastatyta viena tuo metu stambiausių Pabaltijyje kalnų tipo hidroelektrinė (2620 KV galingumo). Vanduo slėgimine derivacija ant turbinų ratų krinta iš didžiausio Lietuvos sąlygomis (35 m.) aukščio. |
Bradesių ąžuolas
|
Medis Rokiškyje Šis ąžuolas auga Bradesių kaime, Kriaunų apylinkėje. Jis yra 2,1 m skersmens ir 28 m aukščio. |
Barstyčių akmuo
|
Akmuo Skuode Barstyčių akmuo - didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime. Jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.Barstyčių akmuo yra 11,3 m ilgio, 5,9 m pločio ir 3,3 m aukščio. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų. 1956 m. melioratoriai (vadovaujami Petro Grigaičio), kasdami griovius, aptiko milžinišką akmenį. Didžioji riedulio dalis buvo ledyninėje sąnašoje, tik akmens ketera kyšojo paviršiuje, todėl nuspręsta jį iškasti visą. |
Musteika
|
Etnografinis kaimas Varėnoje Tai kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, nutolęs 12 km į pietus nuo Marcinkonių ir 4 km į rytus nuo Kabelių gyvenviečių. Be to, tai labiausiai į pietus nutolusi Lietuvos gyvenvietė. Per kaimą teka Musteikos upelis, o į šiaurę nuo Musteikos telkšo tvenkiniai. Taip pat apylinkėse yra žemyninės kopos. |
Kauno Soboras
|
Architektūrinis kultūros paveldas Kaune 1891-1895 metais buvo pastatytas Kauno Įgulos soboras, tapęs idėjiniu Kauno tvirtovės akcentu. Kauno Naujamiestyje įsikūrus svarbiausioms tvirtovės įstaigoms ir pastačius soborą, faktiškai buvo užbaigtas formuoti naujas Kauno, kaip karinės tvirtovės miesto, centras. |
Vytauto Didžiojo paminklas
|
Paminklas Kaune Skulptorius V. Grybas. Pastatytas 1990m., minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 560 - ąsias mirties metines. |
Laisvės alėja
|
Architektūrinis kultūros paveldas Kaune 1,7 km ilgio gatvė susiformavo XIX a. Laisvės alėja, jungianti senąją ir naująją miesto dalis, skirta tik pėstiesiems. |
Danės krantinė - Meridianas
|
Istorinis objektas Klaipėdoje Mokomasis burlaivis "Meridianas" pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. Jų išlikę labai nedaug. Kone labiausiai pasisekė Estijon patekusiam tokio tipo burlaiviui. Dabar jis puikuojasi Taline. Mūsiškis, tekęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai, buvo daugelio pokario būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Jame jūros krikštą yrą gavę žinomi jūrų kapitonai: Vilius Pakalniškis, Z. Kaupas, Ričardas Lučka. |
Jono kalnelis
|
Karo istorijos objektai Klaipėdoje "Jono kalnelio" kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji - Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji - Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas. |
Daugiau lankytinų objektų
Kur apsistoti?
Kur pavalgyti?
Informacijos talpinimas
Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652
Information supply
For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652


