Vakarones.lt
Turizmas, kelionės po Lietuvą ir lietuviškų tradicijų pažinimas yra sunkiai atsiejami dalykai. Kviečiame pažinti Lietuviškas tradicijas, išmokti lietuviškų šokių -> www.vakarones.lt
Renginiai Lietuvoje
Kas vyksta Lietuvoje. Kur nueiti, ką nuveikti? Jums padės renginių kalendorius -> www.renginiu-kalendorius.lt
Informacija Lietuvos keliautojams
Lietuvos turistų informacinėje svetainėje visuomet galima rasti naujienų apie Lietuvoje vykstančius nekomercinius turizmo renginius: žygius, keliones sąskrydžius. Taip pat čia yra ir naudingi patarimai keliautojams, straipsniai, diskusijos -> www.turistas.lt
Rekomenduojame aplankyti
Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios
|
Vilniuje Tai vienas įspūdingiausių Vilniaus senamiesčio architektūrinių akcentų. Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XV-XVI a. sandūroje, yra žymiausias ir žaviausias vėlyvosios gotikos pastatas Lietuvoje. Pastatyta iš 33 profilių paprasto molio plytų, ji stebina stačiusių meistrų drąsa ir sumanumu. Pasak legendos, susižavėtas bažnyčios grožio, Napoleonas norėjo ją ant delno nusinešti į Paryžių. |
Kadagių slėnis
|
Kaune Tai savaiminės kilmės paprastaisiais kadagiais (amžius apie 90 metų) apaugęs Kauno marių šlaitas, užimantis 43 ha. plotą. Dar viena jo ypatybė ta, kad savo vešlumu ir grynumu jis stebina ne vieną žinomą Lietuvos kadagynų tyrinėtoją. |
Dieveniškių Mokas
|
Šalčininkuose Tai apeiginis akmuo Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Dieveniškių pilkapyne. |
Alytaus kraštotyros muziejus
|
Alytuje Alytaus kraštotyros muziejus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas 1928 m. Šiandien jame saugoma daugiau kaip 65 tūkst. eksponatų - tai istorinė, etnografinė ir archeologinė medžiaga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų Lietuvos rajonų. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų. |
VI Kauno fortas
|
Kaune VI fortas pastatytas 1889m. |
Pilies ir Didžioji gatvės
|
Vilniuje Didžioji gatvė yra viena seniausių Vilniaus gatvių, prasidedanti ties Subačiaus gatve ir besitęsianti iki Šv. Jono g. Tolimesnė jos tąsa yra Pilies gatvė, kuri seniau drauge su Didžiąja g. sudarė vieną gatvę ir vadinosi Didžiąja Pilies gatve. |
Šv. Kotrynos bažnyčia
|
Vilniuje Šv. Kotrynos bažnyčia yra pirmoji šalies nepriklausomybės laikotarpiu kompleksiškai restauruota Vilniaus bažnyčia. Bažnyčia buvo kapitaliai suremontuota, interjere atlikti sudėtingi restauracijos darbai. Visiškai restauruotas centrinis bažnyčios altorius. |
Zarasų energetikos muziejus
|
Zarasuose Muziejus įsikūręs Tiltiškių vandens malūne. Muziejaus rinkinį sudaro daugiau kaip 5 000 eksponatų. Rinkinį sudaro Tiltiškių vandens malūnas ir jo įrengimai, elektros įrenginiai, įvairūs stendai, fotografijos, energetinė literatūra bei kiti eksponatai, bylojantys ne tik apie Zarasų krašto bet ir visos Lietuvos energetikos kelią nuo balanos gadynės iki Ignalinos atominės elektrinės. Muziejuje galima pamatyti kaip atrodė Antalieptės, Kavolių, Kiemonių, Marimonto, Pakaušio, Šlyninkos, Štadvilių, Tiltiškių, Zirnajų ir kiti vandens malūnai. |
Klaipėdos buvusi Rotušė
|
Klaipėdoje Tai - istorinis pastatas, kuriame per Napaleono karus laikinai gyveno (1807-1808) Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. |
Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
|
Žiežmariuose Pastatytai Žiežmarių bažnyčiai 1502 m. dovanojamos trys šeimos miestelyje, žemės, smuklė, leidžiama kirsti mišką klebonijos statybai. 1511 ar 1512 m. fundacija padidinta; buvo išlaikomas lietuviškai mokantis kunigas ir mokytojas. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem papildomai duotais kaimais, grąžintos anksčiau atimtos žemės, smuklės. |
Daugiau lankytinų objektų
Kur apsistoti?
Kur pavalgyti?
Informacijos talpinimas
Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652
Information supply
For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652