Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruoti vartotoją
> Prisiminti slapražodį



Rekomenduojame aplankyti

Puntuko akmuo

Puntuko akmuo Anykščiuose
Labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas dunkso 5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante, Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje. Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens).

Gintaro muziejus-galerija

Gintaro muziejus Vilniuje
Šioje gintaro galerijoje-muziejuje eksponuojama unikali inkliuzų kolekcija, įdomiai ir šiuolaikiškai pristatoma Baltijos gintaro susidarymo eiga, profesionalus menininkas demonstruoja gintaro apdirbimo procesą; lankytojai supažindinami su svarbiausiomis gintaro savybėmis ir vaidmeniu senovės pagonių apeigose.

Skulptūrų parkas Klaipėdoje

116. Vakaro regata Klaipėdoje
Skulptūrų parkas įrengtas senųjų miesto kapinių vietoje. 1820 m. čia buvo įrengtos visų krikščioniškųjų konfesijų kapinės. Jose buvo daug puošnių antkapinių paminklų, vertingų antkapinių tvorelių, buvo gausiai apželdintos, pavyzdingai tvarkomos. 1938 m. rytiniame kapinių pakraštyje buvo pastatyta koplyčia - dabar Visų šventųjų cerkvė. 1945 - 1960 metais klaipėdiečiai ir apylinkių gyventojai dar naudojosi kapinėmis. Vėliau jos buvo apleistos, nuniokotos.

Gargždų miesto parkas

Gargždų miesto parkas Gargžduose
Angliško (landšaftinio) stiliaus parkas įveistas vakarinėje miesto dalyje XIX a. I pusėje dvarininkų baronų F. ir E. Rėnė (Rönne). Pietrytinę parko dalį juosia Minijos upė. Seniausi miesto parko medžiai skaičiuoja jau daugiau nei 200 metų. Parko senojoje dalyje auga paprastojo skroblo ir baltosios tuopos, mažalapės ir didžialapės liepos, paprastasis kaštonas, klevas ir kitų rūšių medžiai. Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vasaros metu vyksta gausybė kultūrinių renginių. Parkas yra populiariausia gargždiškių poilsio vietų mieste.

Mūro Strėvininkų sentikių cerkvė

Mūro Strėvininkų cerkvė Žiežmariuose
Mūro Strėvininkai yra Sentikių parapijos centras ir vienintelė vieta Kaišiadorių rajone, kur iki šiol veikia sentikių šventykla.

Augustaičių vandens malūnas

Augustaičių vandens malūnas Akmenėje
Malūnas stovi atviroje vietoje prie Ventos upės. Upės krantai apaugę krūmais, kiemas negrįstas, iš rytų pusės ūkiniai pastatai, aplinkui dirbami laukai. Pastatas raudonų plytų, trijų aukštų su rūsiu. Malūnas statytas 1932 m. Šiuo metu perdirbtas į dyzelinį. Yra vandens turbina, dvi poros malimo girnų, viena valoma mašina (Švediška), švediškos kruopų šatros, pitlius, triaukštė ir keturaukštė švediška transmisija, medinis keltas ir liftas. Šis malūnas yra istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas.

Klaipėdos senamiestis

Klaipėdos senamiestis Klaipėdoje
Klaipėda - seniausias Lietuvos miestas, 1252 m. pirmąkart paminėtas Memelburgo vardu. Miestas iki XV a. kūrėsi arčiau pilies, kuri buvo įsikūrusi Danės atšakų susidariusiose salose. Pilis buvo kelis kartus perstatyta, miestas taip pat keitė savo vietą.

Gaminiai iš lino

Nuotraukos pavadinimas Panevėžyje
Vienos seniausių tekstilės įmonių Lietuvoje AB "Linas" firminė parduotuvė - tai puiki galimybė įsigyti lauktuvių ar suvenyrų iš lino.

Jono kalnelis

Jono kalnelis Klaipėdoje
"Jono kalnelio" kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji - Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji - Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.

Ignalinos atominė elektinė

Ignalinos Atominė elektrinė Visagine
1974 m. prasidėjo parengiamieji IAE statybos darbai.
1975 m. būsimos Sniečkaus gyvenvietės vietoje atidengtas paminklinis akmuo.

Daugiau lankytinų objektų

Kur apsistoti?


Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652