Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruoti vartotoją
> Prisiminti slapražodį



Rekomenduojame aplankyti

Vytauto Didžiojo paminklas

NO IMAGE Paminklas Kaune
Skulptorius V. Grybas. Pastatytas 1990m., minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 560 - ąsias mirties metines.

Barstyčių akmuo

Barstyčių akmuo Akmuo Skuode
Barstyčių akmuo - didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime. Jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.Barstyčių akmuo yra 11,3 m ilgio, 5,9 m pločio ir 3,3 m aukščio. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų. 1956 m. melioratoriai (vadovaujami Petro Grigaičio), kasdami griovius, aptiko milžinišką akmenį. Didžioji riedulio dalis buvo ledyninėje sąnašoje, tik akmens ketera kyšojo paviršiuje, todėl nuspręsta jį iškasti visą.

Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas)

Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas) Piliakalnis Birštone
Nemuno dešiniajame krante, Vytauto parko pietrytinėje dalyje

Tai vienas aukščiausių (šlaitų aukštis siekia iki 40 m) ir žinomiausių piliakalnių Lietuvoje. XIV a. pab. ant piliakalnio stovėjo medinė Birštono pilis, kuri buvo Trakų kunigaikštystės gynybinės sistemos dalis ir vienas iš Vytauto medžioklės dvarų. Pilis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1382 m., kuomet, anot Vygando Marburgiečio, viena iš trijų Trakų kunigaikštystę puolusių kryžiuočių kariuomenės dalių "nuėjo Birštono pilies link, bet greitai atsitraukė".

kaimo turizmo sodyba "Margio krantas"

Nuotraukos pavadinimas Poilsio parkas Trakuose
Nuostabiame pušyne ant Margio ežero kranto yra įsikūręs poilsio kompleksas "Margio krantas".

Žemaitkiemio dvaras

Žemaitkiemio dvaras Architektūrinis kultūros paveldas Babtuose
Dvaras stovi Nevėžio dešiniajame krante, apie 2 km į pietvakarius nuo Babtų. Dvarą prie Babtyno kaimo XVI a. įkūrė Šiukštos. 1999 m. dvarą atkurti ėmėsi M.Šventoraitis, kuris ir gyvena šiame dvare.

Alytaus kraštotyros muziejus

Alytaus kraštotyros muziejus Muziejus Alytuje
Alytaus kraštotyros muziejus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas 1928 m. Šiandien jame saugoma daugiau kaip 65 tūkst. eksponatų - tai istorinė, etnografinė ir archeologinė medžiaga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų Lietuvos rajonų. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų.

Penkiolikos kamienų liepa

Penkiolikos kamienų liepa Medis Akmenėje
Papilės dvaras ir miestelis rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti jau XVI a. 1702 m. miesteliui suteiktos prekybos privilegijos, leista rengti turgus ir muges. Papilė itin išaugo XIX a. pabaigoje, nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Iki 1842 m. dvaras priklausė Žemaitijos vyskupui. Dvariškiai didžiavosi parku. Išliko tik dalis jo. Papilės parko likučiai yra Papilės miestelio Liepų gatvės dalyje, dešiniajame Ventos upės krante. Šio parko įžymybė - penkiolikakamienė liepa. Tai medis - gamtos paminklas.

Ventės ragas

Ventės rago švyturys Gamtos objektai Šilutėje
Ventės ragas - tai iškyšulys prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį, kurią vėliau sugriovė marių bangos. Čia stovi seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių (pastatytas 1863 m.). Priešingame marių krante yra Preila.
Ventės rage 1929 m. profesorius Tadas Ivanauskas įkūrė paukščių žiedavimo stotį, kuri veikia iki šiol. Čia yra pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžas ir net pietinę Afriką.

Vilniaus paveikslų galerija

Vilniaus paveikslų galerija (autorius A. Ufartas) Dailės paveldas Vilniuje
Vilniaus paveikslų galerija įkurta 1956 m. Pirmoji ekspozicija veikė 1956-1989 m. Vilniaus katedroje. 1994 m. galerija perkelta į Lietuvos didikų Chodkevičių rūmus, kurie šiuo metu yra vienas įdomiausių klasicizmo stiliaus ansamblių Vilniuje.

Žalsvasis šaltinis

Žalsvasis šaltinis Šaltinis Pasvalyje
Tai didžiausias šaltinis pasvalio rajone ir giliausias Lietuvos urvas. Jo dabartinis gylis - 20 m. Žalsvasis šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante, Pasvalio mieste, šalia Kalno gatvės. Iš urvo tekanti versmė įteka į Lėvens upę. Šaltinis ištryško smegduobėje apie 1960 metus. Iš smegduobės apačios besiveržiantis požeminis vanduo išrėžė salpoje kelių metrų ilgio vagą, kurios dugnas padengtas šviesiai pilkomis, vos žalsvo atspalvio nuosėdomis, suteikiančioms šaltinio vandeniui žalsvą atspalvį. Smegduobės, iš kurios išteka šaltinis, šonuose matosi pavieniai gipso ir dolomito gabalai. Vanduo skaidrus, šaltas, turi sieros vandenilio kvapą.

Daugiau lankytinų objektų

Kur apsistoti?


Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652