Vakarones.lt
Turizmas, kelionės po Lietuvą ir lietuviškų tradicijų pažinimas yra sunkiai atsiejami dalykai. Kviečiame pažinti Lietuviškas tradicijas, išmokti lietuviškų šokių -> www.vakarones.lt
Renginiai Lietuvoje
Kas vyksta Lietuvoje. Kur nueiti, ką nuveikti? Jums padės renginių kalendorius -> www.renginiu-kalendorius.lt
Informacija Lietuvos keliautojams
Lietuvos turistų informacinėje svetainėje visuomet galima rasti naujienų apie Lietuvoje vykstančius nekomercinius turizmo renginius: žygius, keliones sąskrydžius. Taip pat čia yra ir naudingi patarimai keliautojams, straipsniai, diskusijos -> www.turistas.lt
Rekomenduojame aplankyti
Arkikatedra bazilika (Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedra bazilika)
|
Architektūrinis kultūros paveldas Vilniuje Manoma, kad pirmoji Katedra buvo pastatyta pagoniškos šventyklos vietoje Lietuvos karaliaus Mindaugo krikštui 1251 m. paminėti. Vėliau Katedra buvo daug kartų perstatoma, todėl iki šių dienų yra išlikę įvairių stilių fragmentų. Klasicistiniai bažnyčios bruožai - XVIII a. pabaigos garsaus architekto L.Stuokos-Gucevičiaus projekto rezultatas. |
Kryžių kalnas
|
Architektūrinis kultūros paveldas Šiauliuose Kryžių kalnas yra lygumoje, maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante. Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu. Su krikščionybe susijusi kalno istorija tęsiasi maždaug du šimtmečius, senesniais laikais (XI-XIV a.) ant šio kalno stovėjusi medinė pilis. XIX a. viduryje Kryžių kalnas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. ~ 1850 m. Kalne stovėjo apie 20 kryžių. Pasakojama, kad prie Kalno palaidoti 1863 m. žuvę sukilėliai. ~ 1888 m. Kalne įrengtas 14-os stočių Kryžiaus kelias. 1900 m. stovėjo maždaug 130 kryžių, 1902 m. - 155 kryžiai, 1914 m. - 200 kryžių ir koplytėlė, 1923 m. - ~ 400 kryžių. Tarpukariu Kryžių kalne imta švęsti atlaidus. Į pamaldas susirinkdavo daugybė žmonių, pvz., 1928 m. - 10 tūkst. Sovietmečiu Kryžių kalne drausta statyti kryžius, taip pat trukdomos maldingos kelionės į jį. Nepaisant persekiojimų, 1956-1959 m. pastatyta ~ 1000 kryžių. 1959 ir 1961 m. išleistais sovietų valdžios potvarkiais Kalne uždrausta statyti kryžius ir nuspręsta pradėti Kalno "valymą ", t. y. naikinimą. |
Tauragės pilis
|
Architektūrinis kultūros paveldas Tauragėje Tauragės centre stovi pastatų ansamblis, vadinamas Tauragės pilimi. Dažnam pravažiuojančiam Rygos - Tilžės plentu pagrindine Tauragės miesto gatve, šis statinys sava architektūra primenantis viduramžius, suklaidina ne vieną. Tauragės pilis domino visus nuo seno. Taip ji tapo savotiška vizitine miesto kortele. Ilgą laiką ji buvo laikoma J. Radvilos pilimi, statyta XVII a., bet pokario metų ir vėlesni tyrimai įrodė, kad tai XIX a. vidurio architektūrinis ansamblis, pastatytas carinės Rusijos poreikiams. Tačiau išsamūs architektūriniai bei istoriniai tyrimai ir šiandien tauragiškius bei pilies lankytojus neįtikina savo išvadomis. |
Gintaro muziejus-galerija
|
Muziejus Vilniuje Šioje gintaro galerijoje-muziejuje eksponuojama unikali inkliuzų kolekcija, įdomiai ir šiuolaikiškai pristatoma Baltijos gintaro susidarymo eiga, profesionalus menininkas demonstruoja gintaro apdirbimo procesą; lankytojai supažindinami su svarbiausiomis gintaro savybėmis ir vaidmeniu senovės pagonių apeigose. |
Aukštadvario dvaro sodyba
|
Architektūrinis kultūros paveldas Trakuose Dvaras pastatytas 1837m. klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas. Aukštadvario dvaras su parku XXa. pradžioje priklausė inžinieriui Br.Malevskiui. Dabar dvarą valdo Mongirdų palikuonys. Išlikę dvaro rūmai, svirnas, tvartas, rūsys, sandėlis, mailiaus inkubatorius, 25 tvenkiniai. Galima patekti į teritoriją ir apžiūrėti pastatus iš išorės, o esant šeimininkui - ir iš vidaus. |
Kauno paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčia
|
Architektūrinis kultūros paveldas Kaune Tai Didžiausia Pabaltyje bazilikinė bažnyčia. Pastatyta 1932-1940 m. |
Siaurojo geležinkelio kompleksas
|
Technikos paminklas Biržuose Respublikos siaurieji 1996 m. Kultūros vertybių apsaugos departamentas įrašė išlikusius siaurojo geležinkelio ruožus kaip kompleksą į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 1999 m. minint Lietuvos siaurojo geležinkelio 100 metų sukaktį, pasiūlyta Vyriausybei paskelbti jį kultūros paminklu ir parengti atnaujinimo bei panaudojimo programą. Siaurojo geležinkelio kompleksas 1996 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą (G 10 K). Unikalus 19 a. pabaigos - 20 a. pradžios siaurojo geležinkelio kompleksas turi istorinę, techninę, technologinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę. Valstybės saugomą kompleksą sudaro 56 objektai, iš kurių vienas yra geležinkelio ruožas Panevėžys - Biržai. Biržuose yra išlikę depo ir stoties pastatas, vandentiekio bokštas, galežinkelio atkarpa, atvežtas naujai perdažytas lokomotyvas. |
Kauno valstybinis muzikinis teatras
|
Architektūrinis kultūros paveldas Kaune Muzikinis teatras šiame pastate įkurtas 1940 m. |
Puntuko akmuo
|
Akmuo Anykščiuose Labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas dunkso 5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante, Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje. Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). |
"Meno kiemas"
|
Meno objektas Klaipėdoje Žvilgsnis į menininkų kiemelį, įsikūrusį XVIII a. fachverko sandėliuose. Atskirą grupę sudaro sandėliai lenktais stogais, paplitę 18 a. II-joje pusėje. Šie unikalūs statiniai buvo dažniausiai dviejų aukštų, jie buvo statomi ir kiemuose. Tokio tipo sandėlį kaip tik galima pamatyti šiame kieme. |
Daugiau lankytinų objektų
Kur apsistoti?
Kur pavalgyti?
Informacijos talpinimas
Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652
Information supply
For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652


