Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruoti vartotoją
> Prisiminti slapražodį



Rekomenduojame aplankyti

Antalieptės hidroelektrinė

J.Nemanio nuotrauka "Antalieptės HE" Architektūrinis kultūros paveldas Zarasuose
Už Antalieptės 500 m, buvusio Gaidelių dvaro laukuose, 1959 m. prie Šventosios upės buvo pastatyta viena tuo metu stambiausių Pabaltijyje kalnų tipo hidroelektrinė (2620 KV galingumo). Vanduo slėgimine derivacija ant turbinų ratų krinta iš didžiausio Lietuvos sąlygomis (35 m.) aukščio.

Ventės ragas

Ventės rago švyturys Gamtos objektai Šilutėje
Ventės ragas - tai iškyšulys prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį, kurią vėliau sugriovė marių bangos. Čia stovi seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių (pastatytas 1863 m.). Priešingame marių krante yra Preila.
Ventės rage 1929 m. profesorius Tadas Ivanauskas įkūrė paukščių žiedavimo stotį, kuri veikia iki šiol. Čia yra pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžas ir net pietinę Afriką.

Jono kalnelis

Jono kalnelis Karo istorijos objektai Klaipėdoje
"Jono kalnelio" kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji - Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji - Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.

Augustaičių vandens malūnas

Augustaičių vandens malūnas Technikos paminklas Akmenėje
Malūnas stovi atviroje vietoje prie Ventos upės. Upės krantai apaugę krūmais, kiemas negrįstas, iš rytų pusės ūkiniai pastatai, aplinkui dirbami laukai. Pastatas raudonų plytų, trijų aukštų su rūsiu. Malūnas statytas 1932 m. Šiuo metu perdirbtas į dyzelinį. Yra vandens turbina, dvi poros malimo girnų, viena valoma mašina (Švediška), švediškos kruopų šatros, pitlius, triaukštė ir keturaukštė švediška transmisija, medinis keltas ir liftas. Šis malūnas yra istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas.

Dieveniškių Mokas

Dieveniškių Mokas Mitologinis kultūros paveldas Šalčininkuose
Tai apeiginis akmuo Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Dieveniškių pilkapyne.

Danės krantinė - Meridianas

Meridianas Istorinis objektas Klaipėdoje
Mokomasis burlaivis "Meridianas" pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. Jų išlikę labai nedaug. Kone labiausiai pasisekė Estijon patekusiam tokio tipo burlaiviui. Dabar jis puikuojasi Taline. Mūsiškis, tekęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai, buvo daugelio pokario būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Jame jūros krikštą yrą gavę žinomi jūrų kapitonai: Vilius Pakalniškis, Z. Kaupas, Ričardas Lučka.

Kauno Žaliakalnio funikulierius

Kauno žaliakalnio funikulierius Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Vienintelis Lietuvos miestas - Kaunas - turi šią seniausią transporto priemonę. Žaliakalnyje ir Aleksote "į kalną kylantys nameliai" šiuo metu yra naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga.

"Meno kiemas"

Meno kiemas Meno objektas Klaipėdoje
Žvilgsnis į menininkų kiemelį, įsikūrusį XVIII a. fachverko sandėliuose.
Atskirą grupę sudaro sandėliai lenktais stogais, paplitę 18 a. II-joje pusėje. Šie unikalūs statiniai buvo dažniausiai dviejų aukštų, jie buvo statomi ir kiemuose. Tokio tipo sandėlį kaip tik galima pamatyti šiame kieme.

šªlos akis

šªlos akis Šaltinis Varėnoje
šªlos akis - versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu.

Daugiau lankytinų objektų

Kur apsistoti?


Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652