Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruoti vartotoją
> Prisiminti slapražodį



Rekomenduojame aplankyti

Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia

Nuotraukos pavadinimas Architektūrinis kultūros paveldas Ignalinoje
Pirmąją medinę bažnyčią Dūkšto dvare (dabar Dūkštelių kaimas) apie 1601 m. pastatė dvaro savininkai Rudaminos. Ji 1674 m. atstatyta. Dūkšte 1729-1773 m. veikė jėzuitų misija. Nuo 1901 m. zakristijonu dirbo (apie 40 metų) generolo Stasio Raštikio tėvas Bernardas Raštikis. Jis išdažė ir sutvarkė bažnyčią, platino lietuvišką spaudą.

Keltai Klaipėda-Kylis

Nuotraukos pavadinimas Apžvalgos aikštelė (regykla) Klaipėdoje
Keltai iš Klaipėdos į Kylį. Keleivių ir automobilių perkėla. Informacija, kuri reikalinga Tau!
https://keltai.eu/keltai-klaipeda-kiel/

Troškūnų Švč.Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolyno ansamblis

Troškūnų vienuolynas Architektūrinis kultūros paveldas Anykščiuose
Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis pastatytas 1774-1787 m. pagal žinomo to meto architekto Martyno Knakfuso projektą. Pereinamasis laikotarpis architektūroje, kai puošnųjį baroką keitė grakštusis klasicizmas, atsispindi ir ansamblio stiliuje. Mūrinė bažnyčia Troškūnuose buvo pastatyta 1789 m. -A.Kolpingo draugijos centras, stovyklų ir konferencijų vieta.

Kryžių kalnas

Kryžių kalnas Architektūrinis kultūros paveldas Šiauliuose
Kryžių kalnas yra lygumoje, maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante. Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu.

Su krikščionybe susijusi kalno istorija tęsiasi maždaug du šimtmečius, senesniais laikais (XI-XIV a.) ant šio kalno stovėjusi medinė pilis.
XIX a. viduryje Kryžių kalnas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
~ 1850 m. Kalne stovėjo apie 20 kryžių.
Pasakojama, kad prie Kalno palaidoti 1863 m. žuvę sukilėliai.
~ 1888 m. Kalne įrengtas 14-os stočių Kryžiaus kelias.
1900 m. stovėjo maždaug 130 kryžių, 1902 m. - 155 kryžiai, 1914 m. - 200 kryžių ir koplytėlė, 1923 m. - ~ 400 kryžių.
Tarpukariu Kryžių kalne imta švęsti atlaidus. Į pamaldas susirinkdavo daugybė žmonių, pvz., 1928 m. - 10 tūkst.
Sovietmečiu Kryžių kalne drausta statyti kryžius, taip pat trukdomos maldingos kelionės į jį.
Nepaisant persekiojimų, 1956-1959 m. pastatyta ~ 1000 kryžių.
1959 ir 1961 m. išleistais sovietų valdžios potvarkiais Kalne uždrausta statyti kryžius ir nuspręsta pradėti Kalno "valymą ", t. y. naikinimą.

Lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvos nacionalinis muziejus Muziejus Vilniuje
Lietuvos nacionalinis muziejus - didžiausia šalyje Lietuvos istorinio kultūros paveldo saugykla. Tai seniausias muziejus Lietuvoje. Jo ištakos - 1855 m. įkurtas Senienų muziejus Vilniuje. Ekspozicijoje autentiškais eksponatais atspindėta Lietuvos istorija, pristatoma tradicinė lietuvių kultūra, papročiai.

Lentvario dvaras

Lentvario dvaras Architektūrinis kultūros paveldas Trakuose
Lentvario dvaro sodyba įkurta dirbtinio ežero pusiasalyje, į kurį vedė 0,5 km ilgio vandens skalaujamas kelias. Nuo XVI a. minimą Lentvario dvarą XIX a. vid. nupirko Juozapas Tiškevičius. 1891 m. Lentvarį paveldėjo sūnus Vladislavas, kuris 1899 m. pagal belgų architekto de Vegos projektą rekonstravo tėvo pastatytus rūmus.

Antalieptės hidroelektrinė

J.Nemanio nuotrauka "Antalieptės HE" Architektūrinis kultūros paveldas Zarasuose
Už Antalieptės 500 m, buvusio Gaidelių dvaro laukuose, 1959 m. prie Šventosios upės buvo pastatyta viena tuo metu stambiausių Pabaltijyje kalnų tipo hidroelektrinė (2620 KV galingumo). Vanduo slėgimine derivacija ant turbinų ratų krinta iš didžiausio Lietuvos sąlygomis (35 m.) aukščio.

Laisvės paminklas

NO IMAGE Paminklas Kaune
Skulptorius Juozas Zikaras. Tai Lietuvos valstybingumo simbolis. Paminklas pastatytas 1928 m., stalistinio režimo metu nugriautas, atkurtas 1989.

Vytauto Didžiojo tiltas

NO IMAGE Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Pirmasis medinis polių tiltas pastatytas 1812 m. Juo kėlėsi bėgantys iš Rusijos Napoleono armijos likučiai. Nuolatinio tilto iš Kauno į Aleksotą nebuvo iki pat 1914 m.

Žalsvasis šaltinis

Žalsvasis šaltinis Šaltinis Pasvalyje
Tai didžiausias šaltinis pasvalio rajone ir giliausias Lietuvos urvas. Jo dabartinis gylis - 20 m. Žalsvasis šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante, Pasvalio mieste, šalia Kalno gatvės. Iš urvo tekanti versmė įteka į Lėvens upę. Šaltinis ištryško smegduobėje apie 1960 metus. Iš smegduobės apačios besiveržiantis požeminis vanduo išrėžė salpoje kelių metrų ilgio vagą, kurios dugnas padengtas šviesiai pilkomis, vos žalsvo atspalvio nuosėdomis, suteikiančioms šaltinio vandeniui žalsvą atspalvį. Smegduobės, iš kurios išteka šaltinis, šonuose matosi pavieniai gipso ir dolomito gabalai. Vanduo skaidrus, šaltas, turi sieros vandenilio kvapą.

Daugiau lankytinų objektų

Kur apsistoti?


Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652