Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Eišiškės

Eišiškių herbas
Eišiškės žemėlapis
žemėlapis Eišiškių žemėlapis


Miestas Šalčininkų rajone, 33 km į pietvakarius nuo Šalčininkų, prie sienos su Baltarusija; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1852 m.), veikia dvi gimnazijos (Eišiškių dėstomąja lenkų kalba ir S. Rapolionio, dėstomąja lietuvių kalba), paštas. Netoli miesto yra piliavietė – XIV a. mūrinės pilies griuvėsiai.
Miestas įsikūręs nedidelėje aukštumoje, tarp Merkio kairiojo intako Versekos aukštupio ir jos intako Dumblės slėnių. Eišiškes sudaro dvi dalys, šiaurinė dalis vadinama Jurzdika, pietinė dalis – senąja (istorine) miesto dalimi. Plentais KK105 Eišiškės-Pirčiupiai, KK126 Eišiškės-Šalčininkai, KK127 Babriškės-Eišiškės pasiekiami Vilnius, Varėna. 2 km į rytus nuo miesto stovi Eišiškių hidroelektrinė.

Eišiškės – sena istorinė jotvingių gyvenvietė. XIII a. viduryje svarbios kelių sankryžos apsaugai pastatyta aptvarinė pilis. Iki XIV a. pabaigos Eišiškių piliavietė apleista. XIV a. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose Eišiškės vadinamos miestu. Prie Vytauto sutarties, pasirašytos su kryžiuočiais 1384 m., kabojo antspaudas su užrašu „Wesisken“, kurį istorikai iššifruoja kaip „Eišiškės“ (vokiečiai rašė Eykschissken). XIV–XV a. Eišiškės priklausė Vytauto žmonos Onos broliui Sudimantui. XIV a. pab.- XV a. pr. pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo XIV a. antrosios pusės minimas didžiojo kunigaikščio Eišiškių dvaras. 1433 m. miestelį ir bažnyčią sudegino Švitrigailos kariuomenė, jis atstatytas šiek tiek kitoje vietoje, bet bažnyčia liko senojoje. XV a. viduryje-antroje pusėje Eišiškės išsiplėtė, tapo vienu svarbiausių LDK miestų. 1453 m. čia posėdžiavo Lietuvos Ponų Taryba, po 1564-1566 m. reformų rinkosi bajorų seimeliai, veikė pilies teismas. Apie 1500 m. pastatyta antroji bažnyčia, parapinės bažnyčios filija. Nuo 1524 m. veikė parapinė mokykla. Nuo 1529 m. Eišiškės minimos neprivilegijuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąraše.

Miestas nukentėjo per XVII a. viduryje vykusius karus. Sudegė abi bažnyčios (parapinė 1700 m. atstatyta), sunyko mokykla. 1672 m. ar 1673 m. miesteliui suteikta turgaus ir trijų prekymečių privilegija. 1706 m. miestą ir bažnyčią sudegino švedai. 1738 m. buvo 56 namai. 1769-1774 m. veikė atkurta mokykla, 1777-1790 m. buvo rotušė. 1781 m. pastatyta medinė sinagoga. 1791-1796 m. apskrities centras, kuriame rinkdavosi bajorų seimeliai. Eišiškės nukentėjo per Targovicos konfederaciją, 1794 m. sukilimą ir per 1812 m. prancūzmetį. 1814 m. mieste buvo 67 sodybos, iš jų 41 žydų. 1827 m. Eišiškėse įkurdintas Rusijos imperijos kariuomenės dalinys. 1830 m. piliavietėje pastatytas optinio telegrafo Peterburgas-Varšuva bokštas. 1836 m. sudaryti miestelio planai. 1863 m. įsteigta ligoninė, 1866 m. – taikos teismo būstinė. 1865 m. miesto didžioji dalis sudegė. 1868 m. buvo 15 smuklių, 37 krautuvės, vyko didžiausi pietryčių Lietuvoje prekymečiai. 1879 m. leista statyti vieną, 1893 m. ir antrą degtukų fabriką. 1895 m. vėl sudegė apie 2/3 miestelio namų.

1920 m. Eišiškes okupavo Lenkija, jos buvo valsčiaus centras. 1939 m. miestą grąžinus Lietuvai atidaryta ligoninė, veikė vidurinė mokykla. Per nacių okupaciją 1941 m. vokiečių administracijos įsakymu prie Eišiškių sušaudyta apie 3500 žmonių, iš jų 3446 žydai. 1942-1944 m. apskrities centras. 1943-1944 m. Eišiškių gyventojus lietuvius terorizavo Armijos Krajovos daliniai. Miestas nukentėjo 1944 m. liepos 11-13 d. per Raudonosios armijos puolimą. 1944 m. pab.-1953 m. Eišiškių valsčiuje veikė Lietuvos partizanai, iš pradžių Geležinio vilko rinktinė, vėliau Dzūkų grupė. 1950 m. Eišiškėms vėl suteiktos miesto teisės, 1950-1972 m. rajono, vėliau apylinkės centras, nuo 1981 m. – kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė Vilniaus odinės galanterijos fabriko, nuo 1966 m. Vilniaus pramonės kombinato siuvimo cechas, ligoninė.

1997 m. gruodžio 9 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Vietovės pavadinimas siejamas su Lietuvos didiko Karijoto sūnaus Eikšos vardu, gyvenusio čia XIV a. viduryje. Manoma, kad būtent jis (Eikšys, Eišys ar Eikša) įkūrė Eišiškes. Tai nurodo ir Lietuvos metraštis, nors gali būti, jog gyvenvietės būta dar anksčiau.

Miesto planas stačiakampis, centras rekonstruotas 1750-1765 m. pagal klasicizmo architektūros principus. Ryškus ir radialinio plano elementai. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje keturkampė aikštė. Eišiškių mažesniojoje dalyje, vadinamojoje Jurzdikoje stovi klasicistinių formų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia ir varpinė, statytos 1852 m., architektas – karo inžinierius ir istorikas Teodoras Narbutas. Varpinė paaukštinta 1929 m. Istorinėje dalyje vyrauja XIX a. pab.- XX a. pirmosios pusės vienaukščiai gyvenamieji namai.

Dvi atskiros miesto dalys yra susiformavusios dar XIII a. – XIV a. pabaigoje abipus Versekos upės. Pietinė komplekso dalis yra didesnė. Buvusi turgaus aikštė su aplinkinėmis gatvelėmis nuo 1969 m. – Lietuvos urbanistikos paminklas.

Eišiškių piliavietė yra daugiau kaip už kilometro nuo miesto bažnyčios, prie plento į Šalčininkus. Tai XIV a. mūrinės pilies griuvėsiai. Žinoma, kad iš šios pilies Vytautas Didysis parašė keletą laiškų. Piliavietėje yra išlikusių XIX a. pirmosios pusės Peterburgo-Varšuvos optinio telegrafo pastatų liekanų.


Renginiai Eišiškėse
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Kur apsistoti?


Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652