Vakarones.lt Turizmas, kelionės po Lietuvą ir lietuviškų tradicijų pažinimas yra sunkiai atsiejami dalykai. Kviečiame pažinti Lietuviškas tradicijas, išmokti lietuviškų šokių -> www.vakarones.lt Renginiai Lietuvoje Kas vyksta Lietuvoje. Kur nueiti, ką nuveikti? Jums padės renginių kalendorius -> www.renginiu-kalendorius.lt Informacija Lietuvos keliautojams Lietuvos turistų informacinėje svetainėje visuomet galima rasti naujienų apie Lietuvoje vykstančius nekomercinius turizmo renginius: žygius, keliones sąskrydžius. Taip pat čia yra ir naudingi patarimai keliautojams, straipsniai, diskusijos -> www.turistas.lt
Lietuvos miestai
Garliava
Miestas Kauno rajone, apie 10 km į pietus nuo Kauno centro. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Miesto centre yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1809 m.), biblioteka (nuo 1955 m.), paštas, kultūros centras (nuo 1958 m.), krašto muziejus (įkurtas 1998 m.), viešbutis.
XVIII a. pabaigoje Garliavos krašto centras buvo Jonučiuose (3 km nuo Garliavos). Garliava išaugo iš gatvinio kaimo, kuris pradėjo kurtis XIX amžiaus pradžioje prie naujai nutiesto kelio grafo Juozo Godlevskio žemėje. Per Garliavą ėjo svarbus pašto kelias ´Kaunas -Marijampolė - Varšuva´. Juozas Godlevskis 1809 m. pastatė bažnyčią ir savo garbei vietovę pavadino Godlewo – šie metai laikomi Garliavos įkūrimo data. J. Godlevskis pastatė ne tik katalikų bažnyčią, bet ir maldos namus evangelikams liuteronams, o žydams – sinagogą. Garliava XIX a. pradžioje išaugo į miestelį, išsiplėtusį abiejose kelio pusėse. 1812 m. vasarą pro Garliavą pravažiavo ir senuosiuose valsčiaus valdybos namuose buvę apsistojęs Napoleonas, kurio armijos štabas buvo netoli Garliavos.
1827 m. Garliavoje buvo 12 namų ir 160 gyventojų, o 1890 m. – jau 94 namai ir 1125 gyventojai. 1889 m. Garliavos parapiją sudarė 41 kaimas ir 33 dvarai bei palivarkai. Parapijos teritorijoje gyveno 11912 katalikų, 2218 žydų ir 71 liuteronas.
Tautinis lietuvių atgimimas gana anksti išjudino Garliavą ir jos apylinkes. Garliaviškis vaistininkas Kazys Aglinskas (1851–1924 m.), mokytojai Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, Jonas Mačys-Kėkštas ir kiti knygnešiai buvo sudarę lietuviškos spaudos mylėtojų ir platintojų draugiją, skleidė lietuvišką žodį. Pas K. Aglinską dažnai lankydavosi Jonas Basanavičius.
Garliavoje buvo jaučiami 1863 m. sukilimo atgarsiai. 1863 m. vasario 1 d. kunigas Motiejus Radziukynas bažnyčioje perskaitė sukilimo manifestą ir už tai buvo ištremtas į Sibirą.
1905 m. įkurta parapijos biblioteka, veikė arbatinė, kepykla, buvo rengiami vieši vaidinimai.
1905 m. revoliuciniai įvykiai Rusijoje ir Lietuvoje paskatino ir garliaviečius bei apylinkių gyventojus lietuvius pasipriešinti caro valdžiai. Liepos mėnesį miestelio valdyboje buvo sunaikinti valdiški raštai rusų kalba, skelbimai ir iškaba. Kovo 3 d. 1000 garliaviečių pasirašė peticiją carui, joje reikalavo sąžinės, žodžio, spaudos, susivienijimų ir tikėjimo laisvės, leisti lietuviams užimti Lietuvoje valdišką tarnybą, siekė, kad teismuose ir mokyklose būtų vartojama lietuvių kalba ir kt.
1908 m. Garliavoje atidarytas kino teatras, kuris buvo pirmasis Lietuvos provincijoje. 1909 m. Amerikos lietuvis operatorius A. Račiūnas pirmą kartą kino juostoje užfiksavo Garliavos vaizdus. Garliavoje gimė žymus tarpukario Lietuvos operatorius Alfonsas Žibas.
Per Pirmąjį pasaulinį karą, vykstant mūšiams prie Garliavos, buvo susprogdinti bažnyčios bokštai, suskilo sienos, sudegė visi klebonijos pastatai. Iki 1923 m. bažnyčia buvo suremontuota, o 1935 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą atstatyti ir bokštai. Bažnyčioje buvo įrengti elektriniai vargonai – vieni pirmųjų Lietuvoje.
1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1918 – 1920 m. nemažai garliaviečių savanoriais įstojo į Lietuvos kariuomenę. Žuvusiųjų savanorių atminimas įamžintas prie bažnyčios pastatytame paminkle.
1918–1950 m. Garliava – valsčiaus centras. 1923 m. Garliavoje buvo 116 sodybų ir 936 gyventojai, kurių 65 proc. buvo žydai, 30 proc. – lietuviai, 5 proc. – kitų tautybių žmonės. Išgrįsta akmenimis centrinė Vytauto gatvė, pastatyta daug valdiškų ir privačių namų, valsčiaus būstinė. Kelias tarp Kauno ir Garliavos tapo intensyviausiu eismo ruožu Lietuvoje.
1939 m. Garliavoje gyveno apie 1300 gyventojų. Miestelyje buvo valsčiaus savivaldybė, sveikatos punktas, paštas, vaistinė, dvi pradžios mokyklos, smulkaus kredito bankas, du garo malūnai, vilnų karšykla-verpykla, aliejaus spaustuvė, odų apdirbimo dirbtuvė. Beveik kas antrame name centrinėje Vytauto gatvėje buvo arba parduotuvė, arba restoranas-arbatinė.
Okupacijų metais Garliava ir jos gyventojai labai nukentėjo. Vokiečių okupantai 1941 m. rugpjūčio 28 d. Rinktinuose, netoli Jiesios, sušaudė Garliavos gyventojus – žydus. Sovietinės okupacijos metais 1941 m. birželio 14 d. ir 1948 – 1949 m. šimtai garliaviečių buvo ištremti į Sibirą.
Pokario metais Garliavos apylinkėse vyko aktyvi rezistencinė kova. Čia veikė Tauro apygardos Birutės rinktinė (vadas Juozas Lukša). Žuvusiųjų partizanų kūnai buvo vežami į Garliavos „stribyno“ kiemą atpažinimui ir patyčioms. 1951 m. rugsėjo 4 d. Pabartupyje, netoli Garliavos, žuvo legendinis partizanų vadas Juozas Lukša.
Nuo 1950 m. birželio 20 d. Garliava – Panemunės rajono centras. 1955 m. liepos 1 d. Garliava prijungta prie Kauno rajono, jai suteiktas gyvenvietės statusas, o 1958 m. – miesto tipo gyvenvietės teisės.
Garliavoje po karo kūrėsi grįžę iš Sibiro tremtiniai ir pokario rezistencijoje dalyvavę įvairių Lietuvos vietovių kovotojai bei jų ryšininkai. Atgimimo laikotarpiu (1988 – 1990 m.) Garliavos gyventojai aktyviai įsijungė į atgimimo judėjimą. 1988 m. vasarą Garliavoje įsikūrė Sąjūdžio grupė.
1994 m. gruodžio 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
Dvarininkas Juozas Godlevskis, laikomas gyvenvietės įkūrėju XIX a., ją pavadino Godlewo. Tačiau jau XX a. pradžioje lietuviai ėmė keisti priebalsių junginį dl į įprastesnį rl, kad būtų lengviau ištariama forma (Gorliava, Garleva). 1925 m. leidinys „Lietuvos apgyventos vietos“ jau pateikia lytį Garliava, kuri nusistovėjo visuotinai.
Garliavos miestas turi atskiros seniūnijos statusą Kauno rajone.
Renginiai Garliavoje
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".
Kur apsistoti?
Kur pavalgyti?
Informacijos talpinimas
Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652
Information supply
For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652