Vakarones.lt Turizmas, kelionės po Lietuvą ir lietuviškų tradicijų pažinimas yra sunkiai atsiejami dalykai. Kviečiame pažinti Lietuviškas tradicijas, išmokti lietuviškų šokių -> www.vakarones.lt Renginiai Lietuvoje Kas vyksta Lietuvoje. Kur nueiti, ką nuveikti? Jums padės renginių kalendorius -> www.renginiu-kalendorius.lt Informacija Lietuvos keliautojams Lietuvos turistų informacinėje svetainėje visuomet galima rasti naujienų apie Lietuvoje vykstančius nekomercinius turizmo renginius: žygius, keliones sąskrydžius. Taip pat čia yra ir naudingi patarimai keliautojams, straipsniai, diskusijos -> www.turistas.lt
Lietuvos miesteliai
Tverai
Tverai – miestelis Rietavo savivaldybėje, kelio Rietavas–Varniai pusiaukelėje, Žemaičių aukštumos pažemėjime, šalia Aitros upės. Seniūnijos centras, yra ambulatorija, paštas, biblioteka, Tverų vidurinė mokykla, kultūros namai, girininkija, biblioteka, kultūros namai, AB „Lytagra“ filialas, dvi maisto produktų parduotuvės, Všį „Tverų dienos centras“, turizmo centras, degalinė. Miestelis išlaikęs žemaitiško stiliaus struktūrą. Tverai yra pačiame seniūnijos centre, kelių iš Rietavo, Laukuvos, Varnių, Žarėnų sankryžoje. Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje, su žemaitiško baroko stiliaus šventoriaus vartais ir akmenine varpine. Tveruose stovi Nepriklausomybės paminklas (atstatytas 1989 m.). Kasmet vyksta visuotiniai atlaidai, suteikti popiežiaus Pijaus VI.
1251 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti Tverai. Tverai sutapatinami su Ipatijaus kronikoje minima žemaičių kunigaikščio Vykinto pilimi-tvirtove, vadinta Tviriment, į kurią buvo atvykęs Mindaugas. Vykintas ir Tautvilas puolė Mindaugą, kuris toje kovoje prie Tverų buvo sužeistas ir Vykinto pilies nepaėmė. 1289 m. Ordino magistro Burchard von Schwenden patvirtintame žemių padalijimo tarp prūsiškosios ir livoniškosios Ordino šakos dokumente paminėta Tverų žemė (terra Twerkite). XIV a. šaltiniuose randama daugiau žinių apie Tverus, vietovė kelis kartus, įvairiomis pavadinimo variacijomis pažymėta kryžiuočių žygių aprašuose.
Tačiau šalia Tverų esančiuose Pribitkos ir Šlapeikiškės pilkapynuose atliktų archeologinių tyrinėjimų duomenys rodo, kad iki rašytiniuose šaltiniuose minimų Tverų, šiose apylinkėse gyvavo mažiausiai dvi didelės ir turtingos bendruomenės. Kermušės miškuose, ant Aitros upės kranto, aptikti galimai buvusios didelės šventvietės likučiai.
1527 m. Tverai perėjo Žemaičių seniūno Stanislovo Kęsgailos žinion. 1589 m. pirmą kartą paminėta Tverų bažnyčia, 1600 m. – miestelis. 1640 m. karalius Vladislovas Vaza leido rengti vieną savaitinį turgų ir 3 prekymečius. Visi apylinkės gyventojai tik Tverų turguje galėjo pardavinėti savo gaminius, žemės ūkio produktus. 1643 m. Tverai jau vadinami miesteliu. Čia stovėjo Tverų dvaras, bažnyčia. XVII-XVIII a. Tverai buvo seniūnijos centras, 1667 m. minimas Tverų pavietas.
1700-1721 m. Tverai nukentėjo Šiaurės karo metu. 1709 m. siaučiant maro epidemijai, Tverus valdė Leonas Palubinskis. 1699 m. Tveruose buvo 20, o 1721 m. - tik 4 sodybos. Miestelis atsistatė 1789 m. - tuo metu jau gyveno 41 šeima. Nuo 1776 m. Tverų miesteliui atkūrus dvarą, jį valdė Bilevičius. Tada Tverai buvo vienas iš 14 Žemaitijos pavietų. 1780 m. karalius Stanislovas Augustas patvirtino anksčiau duotas prekybines privilegijas.
Tverai garsėja Švč. Marijos Apsilankymo atlaidais (liepos 2 d.), Švč. Mergelės Marijos paveikslu. Pagal tradiciją tas paveikslas buvęs Elijo Ilgovskio nuosavybė. Jis jį labai branginęs ir nešdavęsis su savimi net į karo žygius. Patekęs totoriams į nelaisvę, jis, kalėjime būdamas, meldėsi prie to paveikslo ir padarė įžadą: jei laimingai grįš į namus, pastatysiąs Tveruose Marijos garbei bažnyčią. Išpirktas iš totorių nelaisvės, jis grįžo į Tverus ir įvykdė savo pažadą - pastatė bažnyčią ir padovanojo jai tą paveikslą. XIX a. vyskupas Valančius savo veikale „Žemajtiu Wyskupistė“ duoda kitokį padavimą apie šio paveikslo kilmę. Žemaičių vyskupas J. Tiškevičius savo pranešime Apaštalų Sostui 1646 m. rašo, kad Tveruose yra stebuklingas Marijos paveikslas ir kad iš tolimų valstybės vietų, pamaldumo vedami, žmonės gausiai renkasi į Tverus. Popiedžius Pijus VI 1787 m. suteikė Tverų bažnyčiai visuotinius atlaidus. Toje šventėje į Tverus suvažiuodavo per 20.000 žmonių.
Iki XVIII a. pabaigos Tverai buvo Raseinių pavieto Tverų valsčiaus centras. Valsčiaus sudėtin įėjo visa Tverų parapija. 1804 m. Tveruose įkurta parapinė mokykla. 1853 m. mokėsi 35 mokiniai. 1831 m. sukilimo metu, Tverų klebonas Petras Narkevičius skelbė sukilėlių potvarkius, ragino ginkluotis ir kovoti prieš carizmą. 1863 m. Tveruose buvo paskelbtas sukilimo maištas. Apylinkėse veikė A. Groso, B. Dluskio bei I. Leskausko vadovaujami sukilėlių būriai. Dėl sukilimo nukentėjo Tverų klebonas ir Varnių dekanas Juozapas Sonulevičius. Už tai, kad priėmė atėjusį į Tverus sukilėlių vadą A. Grosą, buvo rusų suimtas ir kalintas Kaune. Užmokėjęs baudą 1866 m. į Tverus grįžo prastos sveikatos ir greitai mirė.
XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Tverų į Kaltinėnus buvo žymima Sietuva (žymi kūlgrinda).
1897 m. klebonas garbės kanauninkas Juozapas Niūniava-Niūnevičius su parapijiečiais pastatė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Po 1905 m. pagyvėjo draudžiamos lietuviškos spaudos platinimas. 1907 m. prie Tverų bažnyčios pastatyta akmeninė varpinė. 1911 m. Tveruose įsteigta Blaivybės draugija (140 narių), turėjusi biblioteką. 1898 ir 1937 m. Tverai degė.
Nepriklausomybės paminklas
Nepriklausomos Lietuvos metais, tveriškiai atsiskyrė nuo carinės Rusijos laikais buvusio Žarėnų valsčiaus ir sudarė savo savivaldybę. 1929 m. miestelio centre pastatytas Nepriklausomybės paminklas (nugriautas 1963 m., atstatytas 1989 m.). Apie 1935 m. miestelio ūkininkai išsiskirstė vienkiemiais. Tveruose buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, policijos nuovada, vyskupo M. Valančiaus vardo liaudies universitetas, sveikatos punktas, vaistinė, pora organizacijų laikomų bibliotekų, kooperatyvas, pieninė, lentpjūvė, malūnas, kelios krautuvės, gyveno amatininkai.
1956 m. Tveruose pradėjo veikti biblioteka, pakeitusi iki tol buvusias privačių asmenų ir organizacijų bibliotekas. 1957 m. Tveruose pradėjo veikti kultūros namai. 1959 m. Tverų mokykla tapo vidurine.
2005 m. Tverų miestelio aikštėje pastatytas paminklas žemaičių kunigaikščiui Vykintui (autorius Juozas Grigaliūnas).
2008 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Prezidento dekretu Nr. 1K-1479, patvirtintas Tverų herbas.
Kultūros namai
Šiuo metu kultūros namai įsikūrę 1930 metais statytuose parapijos namuose. Kultūrinis gyvenimas Tveruose turėjo savo ypatingų pakilimų ir atoslūgių. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje čia vyko didelės dainų šventės, Tveruose lankėsi garsus kompozitorius ir dirigentas Konradas Kaveckas, kultūros namų kolektyvams vadovavo L. Gedgaudas - Rietavo muzikos mokyklos direktorius.
Pastaruoju metu, koncertuoja įvairūs meno kolektyvai, vyksta susitikimai, vakaronės, nuolat organizuojamos reikšmingos šventės.
Nuo 2004-ųjų metų kultūros namai - Rietavo savivaldybės kultūros centro Tverų filialas.
Nuo 2006-ųjų gegužės mėn. kultūros namams vadovauja Romualdas Rževuskis.
Žymūs žmonės
Filypas Butkevičius (gimė 1887 m. Tveruose – mirė 1934 m. Kaune) – profesorius, chemikas, Vokietijos ir JAV chemikų draugijos narys.
Bronislovas Burneikis (gimė 1923-01-09 Tveruose - mirė 1991-09-10 Klaipėdoje) - kunigas, prelatas, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statytojas.
Adolfina Kerpauskaitė-Varnelienė (gimė 1935-11-03, Tveruose) – Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS), Šiaurės Lietuvos literatų draugijos (ŠLLD) narė.
Juozas Antanavičius (gimė 1940 m. Tveruose) – muzikologas. Paskelbė darbų apie lietuviškąją instrumentinę (liaudies ir profesionaliąją) muziką. Surinko lietuvių liaudies melodijų. "Muzikos enciklopedijos" mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas.
Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila Janavičius (Kiežgajlo Stanislaw Stanislowowicz Janowicz) - Žemaičių seniūnas nuo 1527-04-28, mirė 1534 metais. Jam nuo 1527 metų priklausė ir Tverai.
Maironis 1926–1927 vasarojo Tveruose, pas tuometinį kleboną J. Budriką.
Renginiai Tveruose
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".
Kur apsistoti?
Kur pavalgyti?
Informacijos talpinimas
Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652
Information supply
For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652