Architektūrinis kultūros paveldas

Antalieptės hidroelektrinė

Zarasuose
Už Antalieptės 500 m, buvusio Gaidelių dvaro laukuose, 1959 m. prie Šventosios upės buvo pastatyta viena tuo metu stambiausių Pabaltijyje kalnų tipo hidroelektrinė (2620 KV galingumo). Vanduo slėgimine derivacija ant turbinų ratų krinta iš didžiausio Lietuvos sąlygomis (35 m.) aukščio.

Arkikatedra bazilika (Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedra bazilika)

Vilniuje
Manoma, kad pirmoji Katedra buvo pastatyta pagoniškos šventyklos vietoje Lietuvos karaliaus Mindaugo krikštui 1251 m. paminėti. Vėliau Katedra buvo daug kartų perstatoma, todėl iki šių dienų yra išlikę įvairių stilių fragmentų. Klasicistiniai bažnyčios bruožai – XVIII a. pabaigos garsaus architekto L.Stuokos-Gucevičiaus projekto rezultatas.

Aukštadvario dvaro sodyba

Trakuose
Dvaras pastatytas 1837m. klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas. Aukštadvario dvaras su parku XXa. pradžioje priklausė inžinieriui Br.Malevskiui. Dabar dvarą valdo Mongirdų palikuonys.
Išlikę dvaro rūmai, svirnas, tvartas, rūsys, sandėlis, mailiaus inkubatorius, 25 tvenkiniai. Galima patekti į teritoriją ir apžiūrėti pastatus iš išorės, o esant šeimininkui - ir iš vidaus.

Aušros Vartai

Vilniuje
Aušros Vartai – vieninteliai likę iš buvusių dešimties Vilniaus miesto gynybinės sienos vartų. Jie buvo pastatyti 1514 m. Tai trijų aukštų renesansinis statinys, pirmame jo aukšte buvo įvažiavimas su pakeliamu tiltu per gynybinį griovį.

Birštono Biuvetė

Birštone
Dar XIX a. mineralinio vandens šaltiniams buvo pastatyti rentiniai ir stogeliai. 1879 m. atrastą ir ištirtą šaltinį kurorto savininkas I. Kvinta pavadino dukters garbei „Viktorija“, tačiau vėliau rašytojo J. Tumo-Vaižganto siūlymu šis šaltinis pavadintas „Vytautas“. Šaltinio versmę žymėjo banginio pavidalo skulptūra, iš kurios nasrų bėgdavo mineralinis vanduo.

Burbiškio dvaras

Anykščiuose
Dvarininkų Venslovavičių statyti neoklasicistinio dvaro rūmai yra kairiajame Anykštos upės krante. Šalia dvaro yra parkas, užimantis apie 5 ha plotą, kuriame auga įvairių rūšių medžiai ir krūmai. Burbiškio dvaro ansamblis su parku, įsikūrusiu Anykštos upelio slėnyje. Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinis užima 22ha plotą. Rūmai neoklasicistinio stiliaus, XIXa. istorinis architektūros paminklas. Šiuo metu dvare įsikūrusi Burbiškio pagrindinė mokykla. Dvaras įtrauktas į Europos paveldo lankytinų objektų sąrašą.

Dapkiškių dvaras

Alytuje
Dapkiškio dvaro pastatas yra Dapkiškių k., Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone. Šiame dvare 1808 metais gimė 1831 metų sukilimo dalyvis Simonas Konarskis.

Gedimino prospektas

Vilniuje
Nuo Žvėryno tilto iki Katedros aikštės. Gedimino prospektas – tai pagrindinė Vilniaus miesto gatvė, kuri prasideda už Žvėryno tilto ir baigiasi Šventaragio g. (Katedros aikštė).

Gelgaudiškio dvaras ir parkas

Gelgaudiškyje
XV a. pr. rašytiniuose šaltiniuose Gelgaudiškio vietovė laikoma Skirsnemunės palivarko dalimi. Gelgaudiškio palivarke augo kirvio dar nepaliestos Sūduvos girios ir visai natūralu, kad gyventojų čia buvo labai mažai. 1504 m. ar 1507 m. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Aleksandras Gelgaudiškį su giria nuo Nemuno iki Siesarties padovanojo didikui Jonui Sapiegai.

I Kauno fortas

Kaune
I fortas pastatytas 1888-1889metais ir rekonstruotas 1893m. ir 1908m.

Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune

Kaune
Istorinės Laikinosios sostinės Prezidentūros rūmų istorija prasidėjo nuo 1846 metų. Prezidentūra 1998-2003 m. restauruota ir šiuo metu atvira lankytojams kaip Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys.

Jėzuitų bažnyčia ir vienuolynas

Kaune
Bažnyčia pavadinta Šv. Pranciškaus Ksavero vardu. Tai vėlyvojo baroko kūrinys pastatytas XVII a. pradžioje.

Kauno arkikatedra bazilika

Kaune
Tai vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bazilikinė bažnyčia. Kelis kartus ją rekonstravus, įgavo renesanso ir baroko bruožų.

Kauno paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčia

Kaune
Tai Didžiausia Pabaltyje bazilikinė bažnyčia. Pastatyta 1932-1940 m.

Kauno rotušė

Kaune
1542 m. liepos mėn. buvo padėtas kertinis Rotušės pastato pamatų akmuo. Statybą vykdė architektas Benediktas Choinauskas. Netinkuoti plytiniai fasadai ir tinkuoti interjerai buvo gotikiniai. Angos turėjo figūrinių molio plytų apvadus. Rūsiai buvo perdengti plytiniais skliautais I ir II aukštai- medinėmis perdangomis.

Kauno Soboras

Kaune
1891-1895 metais buvo pastatytas Kauno Įgulos soboras, tapęs idėjiniu Kauno tvirtovės akcentu. Kauno Naujamiestyje įsikūrus svarbiausioms tvirtovės įstaigoms ir pastačius soborą, faktiškai buvo užbaigtas formuoti naujas Kauno, kaip karinės tvirtovės miesto, centras.

Kauno valstybinis muzikinis teatras

Kaune
Muzikinis teatras šiame pastate įkurtas 1940 m.

Kauno Žaliakalnio funikulierius

Kaune
Vienintelis Lietuvos miestas – Kaunas - turi šią seniausią transporto priemonę. Žaliakalnyje ir Aleksote “į kalną kylantys nameliai” šiuo metu yra naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga.

Klaipėdos buvusi Rotušė

Klaipėdoje
Tai - istorinis pastatas, kuriame per Napaleono karus laikinai gyveno (1807-1808) Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize.

Klaipėdos senamiestis

Klaipėdoje
Klaipėda – seniausias Lietuvos miestas, 1252 m. pirmąkart paminėtas Memelburgo vardu. Miestas iki XV a. kūrėsi arčiau pilies, kuri buvo įsikūrusi Danės atšakų susidariusiose salose. Pilis buvo kelis kartus perstatyta, miestas taip pat keitė savo vietą.

Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas

Klaipėdoje
Klaipėdos universitetas yra jauniausias Lietuvoje. 1904-1907 metais buvo pastatyta didžioji dalis pastatų komplekso. Statiniai buvo naudojami kaip kareivinės. Kompleksui priklausė šeši skirtingi pastatai kareiviams, vadams, taip čia buvo maža koplytėlė, valgomieji, ginklų sandėliai. Visi pastatai buvo neogotikinio stiliaus.
Visi komplekso statiniai buvo naudojami armijos tikslams beveik pusę amžiaus.

Kryžių kalnas

Šiauliuose
Kryžių kalnas yra lygumoje, maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante. Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu.

Su krikščionybe susijusi kalno istorija tęsiasi maždaug du šimtmečius, senesniais laikais (XI–XIV a.) ant šio kalno stovėjusi medinė pilis.
XIX a. viduryje Kryžių kalnas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
~ 1850 m. Kalne stovėjo apie 20 kryžių.
Pasakojama, kad prie Kalno palaidoti 1863 m. žuvę sukilėliai.
~ 1888 m. Kalne įrengtas 14-os stočių Kryžiaus kelias.
1900 m. stovėjo maždaug 130 kryžių, 1902 m. – 155 kryžiai, 1914 m. – 200 kryžių ir koplytėlė, 1923 m. – ~ 400 kryžių.
Tarpukariu Kryžių kalne imta švęsti atlaidus. Į pamaldas susirinkdavo daugybė žmonių, pvz., 1928 m. – 10 tūkst.
Sovietmečiu Kryžių kalne drausta statyti kryžius, taip pat trukdomos maldingos kelionės į jį.
Nepaisant persekiojimų, 1956–1959 m. pastatyta ~ 1000 kryžių.
1959 ir 1961 m. išleistais sovietų valdžios potvarkiais Kalne uždrausta statyti kryžius ir nuspręsta pradėti Kalno „valymą “, t. y. naikinimą.

Laisvės alėja

Kaune
1,7 km ilgio gatvė susiformavo XIX a. Laisvės alėja, jungianti senąją ir naująją miesto dalis, skirta tik pėstiesiems.

Lentvario dvaras

Trakuose
Lentvario dvaro sodyba įkurta dirbtinio ežero pusiasalyje, į kurį vedė 0,5 km ilgio vandens skalaujamas kelias. Nuo XVI a. minimą Lentvario dvarą XIX a. vid. nupirko Juozapas Tiškevičius. 1891 m. Lentvarį paveldėjo sūnus Vladislavas, kuris 1899 m. pagal belgų architekto de Vegos projektą rekonstravo tėvo pastatytus rūmus.

Mūro Strėvininkų sentikių cerkvė

Žiežmariuose
Mūro Strėvininkai yra Sentikių parapijos centras ir vienintelė vieta Kaišiadorių rajone, kur iki šiol veikia sentikių šventykla.

Naryškino rūmai Žagarėje

Žagarėje
Naryškinas atstatė ir praplėtė daugelį pastatų. Iš jų ryškiausias ir įspūdingiausias - dvaro rūmai, išlikę iki šių dienų. Rūmai puošti kolonomis, pastato frontone - Naryškino herbas. Rūmuose yra 60 kambarių, kurių interjeras buvo puošnus, tačiau neperkrautas dekoro elementais. Svarbiausias interjero akcentas - baltų koklių krosnys. Antro aukšto kambariai buvo pusiau vasariniai. Pietinėje pusėje buvo svečių, o šiaurinėje - medžioklės kambariai. Kiti svarbūs pastatai - arklidės. Tai pseudogotikinio stiliaus statiniai iš raudonų plytų.

Paminklas Danieliui Dolskiui

Kaune
Skulptorius R. Kvintas. Skulptūra pastatyta atminti pirmąjį Lietuvos estrados artistą.

Panemunės pilis

Jurbarke
Panemunės pilis (kartais dar vadinama Vytėnų pilis arba Gelgaudų pilis) - renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone, Šalia Jurbarko – Kauno kelio, apie 15 km nuo Jurbarko, Pilies I (arba Vytėnų) gyvenvietėje, pastatyta ant aukšto Nemuno kranto. Panemunės pilis, kaip manoma, pavadinimą gavusi nuo Panemunės dvaro, kurį 1597 m. vengrų didikas Janušas Eperješas įsigijo iš žemaičių pakamario S. Stankevičiaus–Belevičiaus. 1604–1610 m. J. Eperješas ten pastatė rezidenciją.

Perkūno namas

Kaune
Tai vienas originaliausių ir įspūdingiausių liepsnojančios gotikos statinių Lietuvoje. Namą XV a. pabaigoje pastatė Hanzos bendruomenės pirkliai.

Pilies ir Didžioji gatvės

Vilniuje
Didžioji gatvė yra viena seniausių Vilniaus gatvių, prasidedanti ties Subačiaus gatve ir besitęsianti iki Šv. Jono g. Tolimesnė jos tąsa yra Pilies gatvė, kuri seniau drauge su Didžiąja g. sudarė vieną gatvę ir vadinosi Didžiąja Pilies gatve.

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Alytuje
Ant aukštos kalvos stovinti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčia yra Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas. Lotyniško kryžiaus formos bažnyčia – paprasta, bet sykiu meniniu požiūriu savita. Ji jau bene trečioji Pivašiūnų bažnyčia.

Šlyninkos malūnas

Zarasuose
Unikalus technikos paveldo statinys, su išlikusia autentiška įranga.

Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Vilniuje
Tai garsiausia Vilniaus baroko bažnyčia, garsėjanti ypatingu interjeru, joje galima pamatyti apie du tūkstančius stiuko statulėlių. Legenda pasakoja, kad šioje vietoje būta pagonių deivės Mildos šventyklos.

Šv. Kotrynos bažnyčia

Vilniuje
Šv. Kotrynos bažnyčia yra pirmoji šalies nepriklausomybės laikotarpiu kompleksiškai restauruota Vilniaus bažnyčia. Bažnyčia buvo kapitaliai suremontuota, interjere atlikti sudėtingi restauracijos darbai. Visiškai restauruotas centrinis bažnyčios altorius.

Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios

Vilniuje
Tai vienas įspūdingiausių Vilniaus senamiesčio architektūrinių akcentų.

Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XV–XVI a. sandūroje, yra žymiausias ir žaviausias vėlyvosios gotikos pastatas Lietuvoje. Pastatyta iš 33 profilių paprasto molio plytų, ji stebina stačiusių meistrų drąsa ir sumanumu. Pasak legendos, susižavėtas bažnyčios grožio, Napoleonas norėjo ją ant delno nusinešti į Paryžių.

Tauragės pilis

Tauragėje
Tauragės centre stovi pastatų ansamblis, vadinamas Tauragės pilimi. Dažnam pravažiuojančiam Rygos – Tilžės plentu pagrindine Tauragės miesto gatve, šis statinys sava architektūra primenantis viduramžius, suklaidina ne vieną.

Tauragės pilis domino visus nuo seno. Taip ji tapo savotiška vizitine miesto kortele. Ilgą laiką ji buvo laikoma J. Radvilos pilimi, statyta XVII a., bet pokario metų ir vėlesni tyrimai įrodė, kad tai XIX a. vidurio architektūrinis ansamblis, pastatytas carinės Rusijos poreikiams. Tačiau išsamūs architektūriniai bei istoriniai tyrimai ir šiandien tauragiškius bei pilies lankytojus neįtikina savo išvadomis.

Teatro aikštė

Klaipėdoje
Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Teatro aikštė lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Čia vyksta koncertai, Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai.

Troškūnų Švč.Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolyno ansamblis

Anykščiuose
Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis pastatytas 1774–1787 m. pagal žinomo to meto architekto Martyno Knakfuso projektą. Pereinamasis laikotarpis architektūroje, kai puošnųjį baroką keitė grakštusis klasicizmas, atsispindi ir ansamblio stiliuje. Mūrinė bažnyčia Troškūnuose buvo pastatyta 1789 m. -A.Kolpingo draugijos centras, stovyklų ir konferencijų vieta.

Užutrakio dvaras

Trakuose
25 km nuo Vilniaus nutolusi nuostabi Užutrakio dvaro sodyba. Pirmą kartą Užutrakis, vadintas "Algirdo sala", paminėtas XIV a.
Neorenesansiniai Užutrakio rūmai, pastatyti pagal 1896 m. Varšuvos architekto J.Huso projektą. Puikiausios itališkosios architektūros rūmai pasižymi aristokratišku santūrumu. Rūmų interjerai dekoruoti Liudviko XVI-ojo stiliumi, salėse buvo sukauptos Europos graviūrų ir tapybos, porceliano ir fajanso dirbinių kolekcijos, senienų rinkiniai, vertinga biblioteka.

V Kauno fortas

Kaune
Kauno tvirtovės dalis pietvakarinėje miesto dalyje, Zuikinėje, greta Kauno marių, Sėmenos upelio viršutinėje terasoje. Pastatytas 1889 m. Penkiakampės asimetriškos formos, orientuotas į pietus.

Vencavų malūnas

Zarasuose
Nuo seniausių laikų lietuviai būdami žemdirbių tauta malė išaugintus grūdus namuose trinamosiomis, vėliau - rankinėmis sukamosiomis akmens girnomis. Grūdus malė duonai kepti, gyvuliams šerti ar kruopoms gaminti.

Verkių dvaro sodyba

Vilniuje
Verkių dvaro sodyba įsikūrusi Vilniaus miesto pakraštyje, gražiame kraštovaizdyje - vienas pakraštys atsiremia į Neries upę, kiti ribojasi su Jeruzale, Naujaisiais Verkiais ir Verkių mišku - ir užima 82 ha ploto teritoriją. Verkių dvaro ansamblį sudaro daugybė išlikusių pastatų ir mažosios architektūros detalių. Pirmuosius dvaro pastatus - užvažiuojamuosius namus -pamatysite dar važiuodami Jeruzalės gatve. Toliau, tęsdami kelionę Žaliųjų ežerų gatve, privažiuosite centrinę Verkių dvaro ansamblio dalį, kur jus pasitiks atrestauruoti dvaro pastatai, sutvarkyti takai, dvaro parkas, poilsiui įrengti suoliukai, kita infrastruktūra, pastatyti informaciniai stendai, rytinėje atrestauruotoje oficinoje įsikūrės prabangus restoranas. Nuo įrengtos regyklos atsiveria panorama į Neries upę, Trinapolio bažnyčią, didelius miškų masyvus.

Vilniaus gatvė

Kaune
Tai pati gražiausia senamiesčio gatvė, skirta tik pėstiesiems. Dauguma pastatų likę iš XVI a., kai kurie rekonstruoti.

Vilniaus rotušė

Vilniuje
Pirmoji Rotušė šioje vietoje buvo pastatyta jau XV a. Joje buvo įsikūręs magistratas, posėdžiavo teismas, čia buvo saugomas iždas, archyvas, ginklai. Dabartinė Rotušė pastatyta XVIII a. pabaigoje pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Rotušės aikštė visada buvo ekonominis, administracinis ir visuomeninis miesto centras. Į aikštę vedė svarbūs prekybiniai keliai, vėliau virtę miesto gatvėmis.

Vilniaus Universiteto architektūrinis ansamblis

Vilniuje
Visą kvartalą tarp Šv. Jono, Skapo, Universiteto gatvių užimantis Vilniaus universitetas – tai gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo stilių pastatų ansamblis. Jis garsėja dvylika uždarų kiemų, Šv. Jonų bažnyčia (XIV–XVIII a.) ir aukščiausia miesto varpine (XVII–XVIII a.). Vilniaus universitetas yra vienas seniausių Rytų Europoje. Universitetas prasidėjo nuo kolegijos, kurią įsteigė Jėzuitų ordinas, atvykęs į Lietuvą kovoti su plintančia reformacija. 1579 m. Lietuvos-Lenkijos karaliaus Stepono Batoro nurodymu kolegija reorganizuota į universitetą. Universiteto bibliotekoje, įkurtoje 1570 m., saugomos ypač turtingos senų ir retų leidinių, pirmųjų spausdintų knygų ir kartografijos kolekcijos.

Vytauto bažnyčia

Kaune
Pilnas pavadinimas Vytauto Didžiojo - Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Bažnyčia pastatyta XV a. Tai vienas pirmųjų Kauno mūrinių gotikos stiliaus statinių.

Vytauto Didžiojo tiltas

Kaune
Pirmasis medinis polių tiltas pastatytas 1812 m. Juo kėlėsi bėgantys iš Rusijos Napoleono armijos likučiai. Nuolatinio tilto iš Kauno į Aleksotą nebuvo iki pat 1914 m.

Žemaitkiemio dvaras

Babtuose
Dvaras stovi Nevėžio dešiniajame krante, apie 2 km į pietvakarius nuo Babtų. Dvarą prie Babtyno kaimo XVI a. įkūrė Šiukštos. 1999 m. dvarą atkurti ėmėsi M.Šventoraitis, kuris ir gyvena šiame dvare.

Žiežmarių dvaras

Žiežmariuose
Dvaro teritorija užima 2,3 ha plotą. Šiuo metu yra išlikę du pastatai, priklausę dvaro statiniams. Tai – klasicizmo stiliaus vieno aukšto, tinkuoto mūro gyvenamasis pastatas su keturių kolonų portiku. Iš kitų dvaro pastatų išlikęs vienas ūkinis pastatas, taip pat parkas.

Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Žiežmariuose
Pastatytai Žiežmarių bažnyčiai 1502 m. dovanojamos trys šeimos miestelyje, žemės, smuklė, leidžiama kirsti mišką klebonijos statybai. 1511 ar 1512 m. fundacija padidinta; buvo išlaikomas lietuviškai mokantis kunigas ir mokytojas. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem papildomai duotais kaimais, grąžintos anksčiau atimtos žemės, smuklės.

Zubovų rūmai

Šiauliuose
Rūmai pradėti statyti XVII a. pab. dviem etapais.

Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia

Ignalinoje
Pirmąją medinę bažnyčią Dūkšto dvare (dabar Dūkštelių kaimas) apie 1601 m. pastatė dvaro savininkai Rudaminos. Ji 1674 m. atstatyta. Dūkšte 1729–1773 m. veikė jėzuitų misija. Nuo 1901 m. zakristijonu dirbo (apie 40 metų) generolo Stasio Raštikio tėvas Bernardas Raštikis. Jis išdažė ir sutvarkė bažnyčią, platino lietuvišką spaudą.

Šiaudinis namas

Kaune
Šiaudinis namas

VDU Kauno botanikos sodas

Kaune
Aukštosios Fredos dvaras, VDU Kauno botanikos sodas

Vardas
Slaptažodis

Registruotis Pamiršau slapražodį

Architektūrinis kultūros paveldas - objektai

Kur apsistoti?

Kur pavalgyti?

Informacijos talpinimas

Information supply