Naujausi straipsniai
|
|
2007-07-12 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorė Asta Semokaitė<br/><br/>Jei tektų važiuoti keliu Plungė-Skuodas, Gargždelėje, netoli Salantų, būtinai užsukite į Orvidų sodybą-muziejų, kuris yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąra<br/>ą. Šį unikalų kūrinį po atviru dangumi sukūrė akmenta<br/>iai-skulptoriai: tėvas Kazimieras ir sūnus Vilius Orvidai. <br/><br/>Vilius, matydamas melioracijos kankinamą gamtą, padedamas tėvo į sodybą ėmė vežti raunamus medžius ir skaldymui pasmerktus akmenis, stengdamasis juos apsaugoti ir kurti tai, ką kuždėjo <br/>irdis. Sodyba turi tarsi kelis lygius: apatinį, vidurinį ir vir<br/>utinį. Apatinis lygis - dabar jau daug kur užgriuvę požemiai. Vidurinė - antžeminė dalis. Auk<br/>tutinę sudaro velėna padengti stogai, piramidės, kelių metrų kelmai, rietuvės, akmeninės terasos.
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.08.05 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis) <br/>
Autorė Giedrė Sta<br/>kienė <br/>
<br/>
Dažnas mūsų kar<br/>tais vasaros savaitgaliais nuo miesto asfalto stengiasi i<br/>trūkti atsivėsinti aplink miestą telk<br/>ančiuose ežeruose. Užsukę į Trakus automobiliu ar dviračiu, sukirtę po kibiną, galite i<br/>bandyti mar<br/>rutą į Šiaurės vakarus nuo Trakų miesto. Pasiekę Rėkalnio parko nuorodą pasukite asfaltuotu takeliu į mi<br/>kelį. Jau pačiame parke galite rasti paprastų, tačiau neprastų pramogų – pavasarį Rėkalnio kalnelis nusėtas pavasarinėmis raktažolėmis, dar vadinamomis <br/>v. Petro rakteliais.</p>
|
|
|
2007-08-09 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorius Tomas Stasiukaitis<br/><br/>Jei pavargote nuo kurorto <br/>urmulio - sėskite į autobusą ar automobilį ir važiuokite į Skuodo rajoną. Vos už 40 kilometrų nuo Palangos, Mosėdyje, rasite unikalų kampelį - slėnyje prie upės vienintelį Lietuvoje akmenų parką- muziejų.<br/><br/> "Akmenų pavėsyje galima pasisemti ypatingos energijos, nusiraminti, pailsėti", - kažkada yra pasakęs <br/>io muziejaus įkūrėjas, daktaras Vaclovas Intas, pirmasis Lietuvoje "susirgęs" aistra akmenims.
|
|
|
<br/>2008-02-19 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) <br/>Autorius Tomas Stasiukaitis<br/>
<p style="margin-bottom: 0cm; text-align: justify;">Daugelis aktyvesnių žmonių <br/>iltu metų sezonu i<br/> sandėliukų i<br/>sitraukia dviračius, <br/>altuoju sezonu kalniukus ir lygumas <br/>turmuoja slidėmis. Kokia susisiekimo priemonė yra optimaliausia, norint gerai susipažinti su supančia aplinka?</p>
|
|
|
<div style="text-align: justify;">2008-01-29 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) <br/>Autorius Tomas Stasiukaitis<br/><br/>Nors už lango žiema ir, rodos, vasaros malonumai dar toli, bet i<br/>ties vasara jau ne už kalnų. Todėl <br/>altomis žiemos dienomis verta bent minutėlę sustoti, atsipalaiduoti nuo kankinančių mokslų ir pagalvoti apie tai, ką mes, studentai, veiksime vasarą. Pasirinkimo ir galimybių turime daug, juk dabar tikrai esti informacijos, kuri kviečia vienur ar kitur praleisti kar<br/>tas, o kartais ir nelabai, vasaros dienas. Tik kur rasti tinkamą variantą? I<br/> kur žinoti kas tinka man, o kas kaimynui? Kur i<br/>bandyti save? <br/></div>
|
|
|
<div style="text-align: justify;">2008.04.29 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorė Giedrė Sta<br/>kienė <br/>
<br/>
Ne viena porelė saulėtą pavasario ar vasaros popietę užkopia į Trijų Kryžių kalną Vilniaus Kalnų parke ie<br/>kodama romanti<br/>ko gamtos prieglobsčio ir norėdama pasigrožėti atgimstančio Vilniaus vaizdais. Tačiau tikriausiai ne visi žino <br/>io kalno praeities slėpinius. Pasistengsime <br/>iek tiek praskleisti istorijos uždangą.</div>
|
|
|
2007-10-02 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) <br/>Autorė Giedrė Sta<br/>kienė<br/>
<p style="" class="MsoNormal"><span style="">Medvėgaliu vadinamas piliakalnis ir greta esanti auk<br/>čiausia Žemaitijos kalva (234,6 m). Medvėgalis stūkso Šilalės rajone, apie 8 km į <br/>iaurės vakarus nuo Kaltinėnų, Karūži<br/>kės dvaro laukuose.<o:p></o:p></span></p>
<p style="text-align: justify;" class="MsoNormal">Nuo piliakalnio atsiveria platūs vaizdai. Sakoma, jog nuo vir<br/>ūnės matyti 14 bažnyčių bok<br/>tai, begalė kalvų, net už 30 km esanti Šatrija. Anksčiau Medvėgalis buvo tankiais krūmais apžėlęs kaip tūlo žemaičio barzda, taigi pra<br/>alaičiui būdavo keista, kad, atrodo, niekuo nei<br/>siskiriantys kalneliai pelnytai tituluojami auk<br/>čiausiais Žemaitijoje. Šiandien užkopus ant kalno, prie<br/> akis atsiveria antroji Lietuvos Kernavė. Įdomu tik - kur anksčiau įsikūrė gyventojai.</p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.07.01 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis</p>
<p style="text-align: justify;">Jau daugiau nei100 metų pasaulyje veikia daugybę žmonių vienijanti skautų organizacija. Šiemet Lietuvos skautai <br/>venčia 90 metų jubiliejų. 1918 metais įkurta pirmoji skautų draugiją Vilniuje, kurios vadas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Dabar skautai vienija per 5000 žmonių visoje Lietuvoje.</p>
|
|
|
<font size="2" face="MyriadPro-BoldCond">
<p><font size="3"> </font></p>
</font>2007-08-23 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorė Giedrė Sta<br/>kienė<br/><br/><font>Jau kurį laiką važiuojant nuo Kernavės link Vilniaus prie Dūk<br/>tų gyvenvietės akį traukdavo medinė kairėje kelio pusėje nuo laiko jau pradėjusi trūnyti nuoroda „Dūk<br/>tų ąžuolynas“, bet vis nerasdavau laiko ten užsukti. Matyt, pavargusi nuo miesto <br/>urmulio vieną dieną visgi sustojau čia apsižvalgyti.<br/><br/>Atsidūriau tarsi protėvių <br/>ventvietėje – į dangų besistiebiantys <br/>imtamečiai ąžuolai pasakojo, kodėl mūsų protėviai gerbė ąžuolus, tikėjo jų antgamtinėmis galiomis, gėrėjosi jų stiprybe, ilgaamži<br/>kumu. Dūk<br/>tų ąžuolynas pasirodo yra vienas seniausių ir didžiausių žmogaus rankos dar nepaliestų Lietuvoje ąžuolynų, augantis 302 ha dydžio plote. 36,2 ha jo užima gamtinis rezervatas, kur draudžiama bet kokia ūkinė žmogaus veikla. <br/><br/>Mi<br/>ku gali žingsniuoti tarsi alėja kurorte, nes ąžuolyno tankmėn vinguriuoja pažintinis takas, i<br/>klotas medinėmis lentelėmis, primenantis ąžuolo <br/>aką su trimis at<br/>akomis, kurio pradžioje pastatyta skulptūra Lietuvos karaliui Mindaugui, nes manoma, kad būtent <br/>iose apylinkėse kūrėsi Mindaugo Lietuva. <br/><br/><font size="2" face="MyriadPro-BoldCond"> </font></font>
<p align="left"><font><font size="2" face="MyriadPro-BoldCond"> </font></font></p>
<p align="left"><font><font size="2" face="MyriadPro-BoldCond"><font size="2" face="MyriadPro-BoldCond"></font></font></font></p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.11.11 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorė Asta Semokaitė</p>
<p style="text-align: justify;">Manantiems, kad pasislėpus saulei, nukritus medžių lapams ir oro temperatūrai, bei vis dažniau papur<br/>kiant <br/>altam lietučiui įvairios linksmybės ir laisvalaikio leidimas lauke pasibaigė, tenka pasakyti – labai apsirinkate! Neskaičiuojant to, kad kažkurie jau slidinėja veikiančiuose Europos slidinėjimo kurortuose, kiti palijus plaukia pasraunėjusiomis upėmis, o užsidegę žygeiviai keliauja kaip keliavę ir kaip visada sako – nėra blogo yra tik netinkama nuotaika arba apranga... Lauko sąlygomis vyksta ir ekstremalios varžybos, kuriose dalyvauja ir lietuviai. Nei sportininkai, nei profesionalai tiesiog užsidegę, norintys patirti nuotykių bei save i<br/>bandyti.</p>
<p style="text-align: justify;">Šviežių nuotraukų albumas i<br/> 2009 metų varžybų:<a href="http://media.turistas.lt/main.php?g2_itemId=86921" target="_blank"> http://media.turistas.lt/main.php?g2_itemId=86921</a></p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">Yra žmonių apie kuriuos kalbama: „Šitas – <span style=""> </span>aktyvistas: visur dalyvauja, viskas jam įdomu, visur jo pilna...“. Tokiems žmonėms patinka nuotykiai, adrenalinas, nei<br/>dildomi įspūdžiai. Ir nemažai tokių žaidžia visai ne vaiki<br/>ką strateginį žaidimą – Encounter, o tie, kurie nežaidžia – apie <br/>į žaidimą tikriausiai kol kas dar nėra girdėję ;)</p>
<p style="text-align: justify;">Prasidėjus <br/>iam nuostabiam pavasariui gal ir Jūs susigundysite i<br/>bandyti savo proto galias ir kojų miklumą <br/>iame visame pasaulyje paplitusiame žaidime, kuris Lietuvoje kolkas žaidžiamas Vilniuje ir Kaune.</p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.08.26 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorė Giedrė Sta<br/>kienė.</p>
<p style="text-align: justify;">Seniausiais laikais žmonės norėdavo surasti žemės centrą. Sužinoję, kad žemė apvali pradėjo ie<br/>koti žemynų centrų. Įdomu tai, kad Europoje „egzistuoja“ keletas geografinių centrų dėl to, kad matuodami mokslininkai vadovaujasi keletų skirtingų metodų ir dar nėra vienareik<br/>mi<br/>kai nustatyta riba tarp Europos ir Azijos. Lietuvos geografai jau senokai manė EGC esant <br/>alia Vilniaus. Vilniaus universiteto profesoriai Basalykas ir Kudaba studentams kalbėjo, jog Europos centras yra <br/>alia Vilniaus, tačiau Baltarusijos teritorijoje. Lietuvių spėjimus ir abejones moksliniais tyrimais pagrindė Prancūzijos geografai. Lietuvoje, 26 km į <br/>iaurę nuo Vilniaus, prie Purnu<br/>kių kaimo Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto skaičiavimais yra tikrasis ir vienintelis geografinis Europos centras. Šis faktas įregistruotas ir Gineso rekordų knygoje. EGC koordinatės yra 54 laipsniai 54 minutės Šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 minučių Rytų ilgumos. Atsižvelgiant į matavimo tikslumą, geografinis centras yra netaisyklingas keturkampis, maždaug 1100 metrų Šiaurės pietų kryptimi ir 800 metrų Vakarų rytų kryptimi, kuriame kiekvienas ta<br/>kas gali pretenduoti į Europos geografinio centro vietą. Tiesa, 2004 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai patikslino Europos geografinio centro koordinates. Jis atsidūrė netoli Pa<br/>ilų kaimo, <br/>alia Vilniaus.</p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.10.14 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorė Giedrė Sta<br/>kienė</p>
<p style="text-align: justify;">Nedaug Lietuvos miestų gyventojų gali pasigirti galimybe vasarą pasipliu<br/>kenti gaiviame ežero vandenyje, o žiemą su vėjeliu pračiuožti lygiu it stiklas pavir<br/>iumi net nei<br/>važiuodami i<br/> miesto centro. Čia pasisekė Šiauliams. Daug metų <br/>iauliečiai, prijaučiantys stovyklavimui gamtoje, liūdėjo, kad 1 km nuo miesto centro telk<br/>antis 56,2 ha ploto Tal<br/>os ežeras tarp Šaulių kalnelio ir Lep<br/>ių kalvos viliojo ne smėlėtais krantais ir skaidriu vandeniu, bet meldais apaugusiomis pakrantėmis ir toli gražu ne pačiu skaniausiu aromatu sklindančiu dar per kilometrą nuo ežero. Reikia tik dėkoti iniciatoriams, kurie ryžosi <br/>ią gamtos dovaną i<br/>gelbėti ir i<br/>saugoti ateities kartoms. </p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.09.02 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorė Giedrė Sta<br/>kienė.</p>
<p style="text-align: justify;">Vasara jau baigėsi, tačiau jei artėjančios bobų vasaros metu norite pasidžiaugti geltonuoju Lietuvos auksu, jums visi<br/>kai nebūtina keliauti prie Baltijos.</p>
<p style="text-align: justify;">Lūkstas – antrasis pagal dydį Žemaitijos ežeras, Tel<br/>ių rajone, apie 5 km į pietvakarius nuo Varnių unikalus tuo, kad jame randama gintaro.</p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.10.28 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis</p>
<p style="text-align: justify;">Pastaruoju metu vis labiau kalbama apie ekologijos svarbą. Atsiranda įvairiausi eko produktai, įmonės deklaruoja, jog dirba „žaliai“, neter<br/>damos gamtos. Pana<br/>u, kad gyventi ekologi<br/>kai darosi madinga?</p>
<p style="text-align: justify;">Nuo ko pradėti, jei noriu būti madingas?<br/>
Tik visai neseniai buvo pradėta akcentuoti, kad ekologija turėtų prasidėti nuo kiekvieno i<br/> mūsų. Pirmiausiai nuo požiūrio į = suvokimo apie tai, kokią įtaką turime mus supančiai aplinkai ir ką kuriame savo kasdieniniais veiksmais. <br/>
Paklauskite savęs: ar a<br/> rū<br/>iuoju <br/>iuk<br/>les; ar neter<br/>iu gamtos; ar panaudotas vienkartines baterijas i<br/>metu į tam skirtus konteinerius; ar taupau vandenį, kurio taip trūksta kitiems pasaulio gyventojams; ar nuosavą automobilį naudoju tik tada, kai tikrai reikia...</p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.06.03 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis</p>
<p style="text-align: justify;">Atėjo vasara, metas, kai norisi daugiau laiko praleisti su <br/>eima, atsipūsti po sunkių darbų ir patirti kvapą gniaužiančių įspūdžių. Paprastai, dar neatėjus atostogoms ie<br/>kome netradicinių sprendimų ir galimybių kuo įsimintiniau praleisti savo laisvalaikį. Viena i<br/> alternatyvų gali būti kelionė jachta. Tai ekologi<br/>kiausia bei tyliausia transporto priemonė. <br/>
I<br/>bandęs <br/>į laisvalaikio praleidimo būdą Kauno mariose, galiu pasakyti, kad tai i<br/>ties įsimintina.<br/>
</p>
|
|
|
<div style="text-align: justify;">2007-10-16 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorius Tomas Stasiukaitis<br/></div>
<p style="text-align: justify;"><span>Nuo seno Kauną ir jo apylinkes supo piliakalnių grandinės su medinėmis, vėliau - mūrinėmis pilimis, apsauginės gynybinės sienos ir kiti fortifikaciniai įtvirtinimai. </span>Atsižvelgiant į tuometinį karinės technikos lygį, patogią gamtinę gynybinę liniją sudarė ir Nemunas: raižytas reljefas su upių ir upelių slėniais, giliomis griovomis, tarp jų esančiomis auk<br/>tumomis, i<br/> kurių plačiai matomos aplinkinės teritorijos.</p>
<div style="text-align: justify;"> </div>
<div style="text-align: justify;">1873 metais caro Aleksandro II sprendimu buvo nutarta stiprinant vakarinę Rusijos sieną Kauną paversti strateginės reik<br/>mės I klasės tvirtove. I<br/> viso per nepilną 10 metų laikotarpį tvirtovės statybos reikalams i<br/>leista 11 mln. rublių, tvirtovės teritorijoje buvo pastatyti 195 mūriniai ir 253 mediniai karinės paskirties pastatai. Įtvirtinimai buvo statomi iki pat Pirmojo pasaulinio karo pradžios. <br/></div>
|
|
|
2007-07-26 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorė Asta Semokaitė<br/> <br/>Seniausias Lietuvos pakrantėje esantis <br/>vyturys - Klaipėdos. Įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 dieną. Per Antrąjį pasaulinį karą jis kaip ir daugelis kitų buvo visi<br/>kai sugriautas, 1945-aisiais atstatytas ir po keletos perstatymų i<br/>likęs iki <br/>iol. Jis netgi pavaizduotas ant Lietuvos dviejų <br/>imtų litų banknoto. <br/><br/>Vienu didžiausių ir svarbiausių <br/>vyturių Lietuvos pajūryje laikomas Nidos arba Urbo <br/>vyturys, pastatytas 1874 metais ant 51 metro auk<br/>čio Urbo kalno. Senasis Nidos <br/>vyturys buvo 27 metrų auk<br/>čio, <br/>e<br/>iakampės formos, jo link vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių. Jie i<br/>liko iki <br/>iol, nors pats <br/>vyturys karo metais buvo susprogdintas, vėliau - atstatytas.
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.08.12 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis) <br/>
Autorė Asta Semokaitė<br/>
<br/>
Kiekvienas važiuodamas autostrada Kaunas – Vilnius, pravažiavęs Babtus ir Nevėžį, pamato užra<br/>ą „Žemaitkiemio dvaro sodyba“. Tik kiek i<br/> Jūsų smalsumo ar kitų paskatų vedini esate užsukę į <br/>ią sodybą? O užsukti tikrai yra ko!</p>
|
|
|
<br/>2008-02-26 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) <br/>Autorė Giedrė Sta<br/>kienė<br/><br/>
<div style="text-align: justify;">Net jei nesate aktyviai religiją i<br/>pažįstantis maldininkas, tikrai esate girdėję apie dvylika kilometrų nuo Šiaulių stūksantį ypatingą piliakalnį, nuo vir<br/>aus iki apačios apstatytą kryžiais. <br/>Šis piliakalnis dar vadinamas Domantų ar Jurgaičių piliakalniu, Pilies ar Maldų kalnu yra vienas i<br/> nedaugelio <br/>alies paminklų, jungiantis religinę, etnografinę ir mitologinę prasmę. <br/></div>
|
|
|
<p> 2007-12-11 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) <br/>Autorius Tomas Stasiukaitis</p>
<p align="justify">Tam, kad žmogus gerai pailsėtų nuo kasdieninių rūpesčių, jis turi visi<br/>kai pakeisti supančią aplinką. <br/>Bene didžiausias skirtumas yra tarp kasdieninės rutinos ir kelionių. <br/>Nors už lango jau žiema ir ne už kalnų didžiosios metų <br/>ventės, aktyvūs žmonės nesiruo<br/>ia leisti laiko prie televizoriaus. Kol nėra sniego – keliauja pėsčiomis, o laukams pabaltavus i<br/> sandėliukų i<br/>sitrauks slides. <br/></p>
|
|
|
<div style="text-align: justify;">2008.05.06 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis<br/>
<br/>
Gegužės 17 dieną Vilniuje pirmą kartą organizuojamas renginys „Neries regata“, kuriame varžysis kelios de<br/>imtys Lietuvos auk<br/>tųjų universitetinių mokyklų komandų.<br/>
<br/>
„Neries regatos“ plaukime kviečiami dalyvauti visų auk<br/>tųjų universitetinių mokyklų studentai, darbuotojai bei absolventai. Savo jėgas trasoje galės i<br/>mėginti ir visuomenės komandos.</div>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.12.16 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis</p>
<p style="text-align: justify;">Sniego dar nematyti, už lango pur<br/>kia lietutis, dienos trumpos ir niūrokos, i<br/>ki<br/>ti nosį laukan nelabai norisi.<br/>
O jei ir norėtųsi i<br/>bandyti kokia brangesnę ir įdomesnę ekskursiją – tai baisu, kad ekonominė krize dantų per daug nei<br/><br/>ieptų. Bet vis gi geriausias vaistas nuo visokiausių depresijų, negalavimų ir krizių – kelionė gamtoje.<br/>
Juk kiekvienas i<br/> mūsų, pasinaudodamas Lietuvos turizmo i<br/>teklių katalogu, gali susidaryti įdomų mar<br/>rutą pagal savo norus, pomėgius, keliavimo būdą ir fizinį pasirengimą. Aplankyti lankytinus objektus pagal pasirinkt temą. Ir svarbiausia – tokia kelionių terapija papildomai nieko nekainuoja.<br/>
</p>
|
|
|
2008-03-04 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis)<br/>Autorė Asta Semokaitė<br/><br/>
<div style="text-align: justify;">Pažvelgę i<br/> pauk<br/>čio skrydžio, Lietuvoje galime aptikti dar vieną Lietuvą. Tai Roki<br/>kio rajone esantis Salų miestelis savo forma primenantis Lietuvos žemėlapio kontūrus. Jo krantus skalauja vandenys ežero, kuris dėl dviejų savo atsiki<br/>imų vadinamas Dviragiu.<br/><br/>Nuotraukos autorius - Eugenijus Stumbrys.</div>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.10.07 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis.</p>
<p style="text-align: justify;">Lietuvos etnokosmologijos muziejus, atversiantis duris po rekonstrukcijos jau lapkričio pirmąją. <br/>
Etnokosmologijos muziejus buvo pastatytas dar 1990 m. Muziejaus pastatų kompleksą sudarė du metalo konstrukcijų bok<br/>tai ir du rombo formos pastatai, sujungti požemine galerija. Kasmet sparčiai augantis lankytojų skaičius paskatino įrengti naujas patalpas, tinkančias ekspozicijos, dangaus stebėjimo ir modernios muziejinės veiklos poreikiams.</p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.12.02 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis</p>
<p style="text-align: justify;">Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentą Algimantą Jucevičių savo kelionių krik<br/>tatėviu vadina ne viena žygeivių karta. <br/>
Algimantas kelionėmis susižavėjo dar mokydamasis vidurinėje mokykloje. Dabar ant žemėlapio galėtų pridėti daugybę smeigtukų, žyminčių aplankytas vietas.</p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.05.20 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis</p>
<p style="text-align: justify;">Kas yra mokslo populiarinimas? Juk mokslas – tai sudėtingas procesas, apimantis mokslinės literatūros skaitymą, eksperimentus laboratorijose ir dalyvavimą konferencijose. Ir tik ~ 3% jo rezultatų pasiekia eilinį vartotoją naujų technologijų pavidalu. Tačiau mokslas atskleidžia daug įdomių ir netikėtų faktų, padeda paai<br/>kinti bei pastebėti aplinkui vykstančius rei<br/>kinius.</p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.07.22 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis) <br/>
Autorė Giedrė Sta<br/>kienė<br/>
<br/>
Jei keliaudami Žemaitijoje pasirinksite Tverų kryptį, 1 km žvyrkelio į <br/>iaurės rytus nuves jus prie įvairiomis mistinėmis istorijomis apipinto Lopaičių piliakalnio. Nuo informacinės lentos per mi<br/>kelį vingiuoja malonus mi<br/>ko takelis, vedantis prie piliakalnio, sudarančio la<br/>o formos pylimą, kuris juosia daubą su joje tekančiu upeliu. Spėjama, kad čia XIIIa. čia stūksojusi kunigaik<br/>čio Vykinto, Saulės mū<br/>yje su žemaičių kariais nugalėjusio kryžiuočius, pilis. Iki <br/>iol gyva vietinių žmonių pasakojama istorija, kad kiekvienais metais per Kalėdas kalne vienai nakčiai atgyja narsuolių žemaičių karžygių dvasios. Piliakalnis apžėlęs medžiais, tačiau horizonte ai<br/>kiai matyti kiti piliakalniai – kalnas tikriausiai buvo laužų susisiekimo sistemos dalis.</p>
|
|
|
<br/>2008-01-08 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) <br/>Autorius Tomas Stasiukaitis<br/><br/>Nuostabus pu<br/>ynas, marios, architektūra, aktyvaus laisvalaikio pramogos ir dar daugybė dalykų traukia žmones į Pažaislį. Pavargę nuo kasdieninės rutinos žmonės atvažiuoja čia pasigrožėti gamta ir pakvėpuoti grynu oru.
|
|
|
<br/>2008-02-12 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) <br/>Autorius Tomas Stasiukaitis<br/>
<p style="margin-bottom: 0cm;">Poilsis dundant geležinkeliu???!!! <br/>O kodėl gi ir ne? ;)<br/></p>
<div style="text-align: justify;">Žmones visad traukia tai, kas i<br/>siskiria i<br/> įprastų dalykų, turi ypatingą savo aurą ir sukelia pozityvius jausmus. Lietuvoje yra i<br/>skirtinis puk<br/>intis ir gražų dūmą metantis rei<br/>kinys, meiliai vadinamas SIAURUKU. </div>
|
|
|
2007-07-19 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorė Asta Semokaitė<br/><br/>Važiuojant i<br/> Klaipėdos Kauno link de<br/>imtajame kilometre poilsiautojo akį turėtų patraukti nesena nuoroda de<br/>inėn - į gamtininkų centrą "Mini Zoo", įsikūrusį Jonučių kaime.<br/><br/>Jo įkūrėjas Edvardas Legeckas visuomet bičiuliavosi su gyvūnais - augino balandžius, medžioklinius <br/>unis, nors jo i<br/>silavinimas nėra nei gamtininko, nei biologo, nei veterinaro. Įsigijus keletą poni arkliukų, vietnamo kiaulių, <br/>ernų ir fazanų, žmonės, vieni i<br/> kitų sužinoję, patys ėmė smalsauti ir pra<br/>ytis pažiūrėti gyvūnų. Neatsigindama smalsuolių
|
|
|
<div style="text-align: justify;">2007-10-30 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) <br/>Autorius Tomas Stasiukaitis<br/><br/>Punios <br/>ilas apglėbtas 19 km. ilgio Nemuno kilpa. Šilas - vienas i<br/> įdomiausių Lietuvos mi<br/>kų botaniniu požiūriu, apsuptas vandens i<br/> visų pusių.<br/><br/>Maždaug apie vidurupį Nemunas i<br/>plaukia i<br/> auk<br/>tų kalvynų į lygumas, padaro sudėtingas kilpas. Daugiausia 50 kilometrų i<br/>rangydamas vagą, jis nuo Punios iki Bir<br/>tono tiesiu keliu pasistumia vos nepilną de<br/>imtį. Nemunas čia teka įvairiausiomis kilpomis, nekartą netgi pasuka atgal į pietus. <br/><br/>Nemuno didžiosios kilpos nuo seno žmogui buvo sunkiai įsivaizduojamos ir klaidžios. Žmogus čia patekęs, atsidurdavo tarytum upės nelaisvėje. Ilgai nežinota, nei kiek tų kilpų, nei kaip jos i<br/>sivingiuoja. Neatmegztas liko Nemuno kilpų mazgas net renesanso kartografų. To meto Lietuvos žemėlapiuose jų nėra.<br/></div>
<p style="text-align: justify;"> </p>
|
|
|
<div style="text-align: justify;">2007-09-18 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis.(Turistas.lt skiltis) Autorė Asta Semokaitė<br/><br/>Ne tik gamtininkai ir biologai, bet ir kiekvienas mylintis, pažįstantis ir besidomintis pauk<br/>čiais pažįsta vieną turtingiausių pauk<br/>čių karalijų Lietuvoje – Novaraistį.<br/><br/>Tai Kauno, Šakių rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybių sandūroje , netoli Lekėčių miestelio įkurtas Novaraisčio valstybinis ornitologinis draustinis. Čia kadaise plytėjusių mi<br/>kų vietose nuolatos gyveno ir vaikus vedė vilkai, briedžiai ir <br/>ernai. Gausu buvo žalčių, angių - marguolių gyvačių, gluodenų. Auk<br/>tapelkė susiformavo i<br/> užakusio ežero, nes jį maitino tik lietaus vandenys, kurių nepapildė nei viena upė, o tik i<br/>tekėjo vienintelė Nova. Nuo <br/>ios upės pavadinimo vėliau ir kilęs Novaraisčio vardas. <br/></div>
|
|
|
<p>2007-12-18 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) <br/>Autorius Tomas Stasiukaitis</p>
<p align="justify">Termometras už lango jau rodo minusinę temperatūrą ir vakarai ilgi… Tai pats geriausias metas keliauti i folkloro vakaronę! <br/><br/>Daugelis žmonių i<br/>girdę žodį „folkloras“ pirmiausiai įsivaizduoja tautiniais rūbais i<br/>sipuo<br/>usius ir pagal i<br/> anksto sukurtą scenografiją rateliuose <br/>okančius žmones. Tačiau a<br/> tų ratelių nedrįsčiau vadinti folkloru. <br/></p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2009.01.07 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorė Asta Semokaitė</p>
<p style="text-align: justify;">Gyvename kaip pasakoj – tokia žiema i<br/>ties senai bebuvo aplankiusi mus. Tad labiausiai turbūt džiaugiasi vaikai čiuožinėjantys nuo kalnelių ir rengiantys sniego mū<br/>ius, bei suaugusieji i<br/>sitraukę i<br/> rūsio slides. <br/>
Šventinėmis dienomis i<br/> ties daug žmonių i<br/>ėjo pasivaik<br/>čioti į miestų parkus ar žaliuosius plotus miesto pakra<br/>čiuose, o mėgstantys ekstremalesnį žiemos sportą slidinėjo Anyk<br/>čių, Bir<br/>tono, Vilniaus ir kitose mažesnėse Lietuvos slidinėjimo ar artimojo užsienio trasose. Neretas i<br/>vėdino ir lygumines slides, tad miesto parkai i<br/>vagoti jau ir <br/>ių slidžių mėgėjams tinkamais takeliais</p>
|
|
|
<div style="text-align: justify;">2007-10-24 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) <br/>Autorė Giedrė Sta<br/>kienė<br/><br/>Keliaudami jūros link aplankykite 14 km į <br/>iaurę nuo Plungės telk<br/>antį Platelių ežerą, didžiausią ir giliausią ežerą Žemaitijoje. <br/>Legenda pasakoja apie atslinkusį didžiulį tamsų debesį, kuris ties pievomis tris dienas ūžė, <br/>niok<br/>tė, tamsėdamas vis žemiau leidosi. Žmonės pabaigę <br/>ienauti, ir debesis pradėjęs smarkiai lyti. Viena moteri<br/>kė nusistebėjo: "Kap platelėij!". Debesis pliūptelėjęs į pievas ir ežeru virtęs. Beje, kalbama, kad atėjūnas i<br/>eisiąs, nebūsiąs amžinai. <br/><br/></div>
|
|
|
<br/>2008-03-18 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis)<br/>Autorius Tomas Stasiukaitis<br/><br/>
<div style="text-align: justify;">Žmonės dirba ofisuose, o atgimstanti gamta per langus veržiasi ir gaiviu oru kviečia į lauką. Pavasaris! <br/>I<br/> savo slėptuvių ima lysti gyvūnija, medžius jau žvalgo pauk<br/>tukai, ie<br/>kodami gražesnių vietelių lizdeliams. Saulėtus parkų suoliukus okupuoja įsimylėjėliai. Mi<br/>ko parkai knibždėte knibžda įvairiausio amžiaus aktyvių žmonių. <br/></div>
|
|
|
2007-07-05 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorius Tomas Stasiukaitis<br/><br/>Kur<br/>ių nerijos paplūdimio malonumais besidžiaugiantiems poilsiautojams siūloma paįvairinti savo atostogas aktyviomis pramogomis.<br/><br/>Neringoje rengiami pusdienio trukmės pažintiniai žygiai kanojomis, dviračiais ir pėstute. Siūloma keliauti grupėmis, lydimomis instruktorių. Be to, atostogaujantiems Neringoje <br/>ią vasarą pristatoma visi<br/>kai nauja Lietuvoje aktyvaus poilsio rū<br/>is - buriavimas sausumoje. Vandens sporto tradicijomis garsėjančioje Neringoje įkurta "Blokart" buriavimo mokykla, kurioje mokoma važiuoti vėjaračiais "Blokart".
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.09.30 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis.</p>
<p style="text-align: justify;">Lietuva – sporti<br/>ka <br/>alis. Profesionalus sportas tikrai garsina Lietuvą visame pasaulyje. Regis sportas įaugęs į lietuvių kraują: vieni sporto varžybas stebi per televizorių, kiti patys dalyvauja rungtynėse, treti bent pagalvoja, kad būtų <br/>aunu kažkur sudalyvauti. <br/>
Džiaugdamiesi profesionalų pasiekimais kartais gal kiek nepelnytai pamir<br/>tame mėgėji<br/>ką sportą. Visiems norintiems ne tik stebėti varžybas per televiziją, bet ir patiems sportuoti turėtų būti žinomas terminas „sportas visiems“. Tai asociacija, kuri vienija visuomenines kūno kultūros, sporto ir turizmo organizacijas, plėtojančias sveikatą stiprinančią kūno kultūrą ir mėgėjų sportą.</p>
|
|
|
<div style="text-align: justify;">2008.04.22 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis <br/>
<br/>
Savaitgaliai, <br/>ventinės dienos, laikas po darbo – tai laikas, kurį skiriame sau. Kaip mes jį panaudojame – tai jau kiekvieno i<br/> mūsų reikalas. Pavasaris. Dienos ilgėja, saulutė savo spinduliukais vis labiau kutena kiekvieną i<br/> mūsų ir kviečia laukan... <br/>
Taip, sutinku, kai kuriems 2451 „Marijanos“ serija tikrai yra labai svarbu ir jos negalima praleisti, jei esate atsparūs pavasariniams gundymams pabūti gamtoje. <br/>
</div>
|
|
|
<div style="text-align: justify;">2007-11-20 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis)<br/>Autorė Giedrė Sta<br/>kienė<br/><br/>Šatrijos piliakalnis - viena auk<br/>čiausių Žemaitijos kalvų, i<br/>sidėsčiusi už kelių kilometrų į pietryčius nuo Luokės. Kalno auk<br/>tis – 228 m. vir<br/> jūros lygio. <br/><br/>Žmonės pasakoja, kad jau nuo senų laikų ant Šatrijos renkasi visos Žemaitijos raganos. Nenustebkite jei kurią naktį ant kalno i<br/>vysite didžiulį liepsnojantį laužą ir aplink jį <br/>okančias raganaites. Net pati Šatrija atsiradusi ne be jų pagalbos. <br/><br/></div>
|
|
|
<p style="text-align: justify">
2008.07.15 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorė Asta Semokaitė
</p>
<p style="text-align: justify">
Ežero gaiva ir ramybė miško apsupty, paukščių čiulbesys ir atokvėpis nuo kasdienybės - turbūt tokios mintys kyla svajojant apie Platelių ežerą ir jo apylinkes. Ir tereikia pasukti vienu žvyrkeliu nuo pagrindinio kelio į Plokštinės mišką, kad prieš akis išvystume kontrastą, kurį aplankius stingsta kraujas.
</p>
|
|
|
2007-11-06 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis)<br/>Autorė Asta Semokaitė<br/><br/>Roki<br/>kio dvaro istorija prabyla XVI a. Žygimantui Senajam padovanojus jį didikams Kro<br/>inskiams ir jiems čia apsigyvenus. <br/><br/>Gaila, kad seniausieji dvaro rūmai nei<br/>liko ir be archeologinių tyrimų sunku nurodyti tikslią jų vietą. Kartais Kro<br/>inskiai Roki<br/>kį i<br/>nuomodavo arba užstatydavo už skolas kitiems Lietuvos didikams, tad paskutiniajam vyri<br/>kosios Kro<br/>inskių linijos atstovui Juozapui nesugebėjus grąžinti skolų 1715m. jis atiteko Tyzenhauzams.
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.07.29 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis) <br/>
Autorė Asta Semokaitė<br/>
<br/>
Šiemet <br/>venčiame S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 75-tąssias metines. Tad i<br/> pagarbos <br/>iems didvyriams važiuojant Žemaitijos keliais galima būtų aplankyti ir abiejų lakūnų gimtines, nutolusias viena nuo kitos tik 40 km. Dariaus gimtinė yra Klaipėdos raj.</p>
|
|
|
2007-08-02 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorius Tomas Bendikas<br/><br/>Norėdami prisiliesti prie lietuvi<br/>ko pajūrio istorinio gyvenimo paveldo, persikėlę keltu i<br/> Klaipėdos į Smiltynę pasukite de<br/>inėn Lietuvos jūrų muziejaus link. Čia, ant Kur<br/>ių marių kranto, senojo Kopgalio žvejų kaimo vietoje, pastatyta etnografi nė pajūrio žvejo sodyba, o <br/>alia jos - žvejybos laivų aik<br/>telė. Statant sodybą naudotos tikslios XIX - XX a. pab. Šventosios apylinkių pajūrio žvejų sodybų pastatų kopijos. Čia demonstruojamas pasiturinčio, auginusio gyvulius, dirbusio žemę, o kartais ir žvejojusio ūkininko sodybos kompleksas, kuriame atkurti visi pajūrio sodybose aptinkami statiniai: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklams džiauti ir žuvims džiovinti. Gyvenamajame name atkurtas XX a. pr. interjeras. Lankytojus pasitinka melodinga žvej daina ir ūdas (ilga virvė, prie kurios priri<br/>tos virvutės su kabliukais žuvims gaudyti) i<br/>pinanti žvejo žmona. Autenti<br/>ki XIX - XX amžių sandūros Drevernos laivadirbio J.Gižo instrumentai ir jo pagamintos burvaltės - kurėno modelis pasakoja apie didžiųjų žvejų burvalčių statybą.
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.05.27 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorė Giedrė Sta<br/>kienė</p>
<p style="text-align: justify;">Turbūt ne vienas mūsų galime pasigirti lankęsi vienoje i<br/> senųjų sostinių Trakuose. Kas Trakų pilį apžiūrėti, kas tradicinių karaimų kibinų užkąsti, kas tiesiog pailsėti nuo miesto triuk<br/>mo. Tačiau kažin ar visi mes žinome <br/>io miestelio istorijos slėpinius. Jau pats Trakų miesto įkūrimas ir pilių statyba apipinta legendomis.</p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.11.18 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis</p>
<p style="text-align: justify;">Dar nei<br/>kritus pirmajam sniegui parkuose jau galima i<br/>vysti žmonių, vaik<br/>čiojančių su pana<br/>iomis į slidžių lazdomis. Ne, jie nėra slidininkai, sumai<br/>ę metų laiką. Tai žmonės, praktikuojantys naują sporto <br/>aką-<br/>iaurieti<br/>kąjį vaik<br/>čiojimą.<br/>
Šiaurieti<br/>kasis vaik<br/>čiojimas – puikus būdas pagerinti gyvenimo kokybę. Kasdien populiarėjanti sporto <br/>aka naudinga visiems, nepaisant lyties, amžiaus, sveikatos būklės (tinka sveikiems ir sergantiems). Ja galima užsiimti i<br/>tisus metus bet kokiomis oro sąlygomis ir bet kur, kur tik galima vaik<br/>čioti.</p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
|
|
|
<p style="text-align: justify;">2008.10.21 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)<br/>
Autorius Tomas Stasiukaitis</p>
<p style="text-align: justify;">Šokdamas žmogus pavargsta fizi<br/>kai, bet kol dirba raumenys, ilsisi smegenys. Matyt todėl <br/>okius labai mėgsta įtemptas darbo ir mokslo dienas praleidžiantys žmonės. Vieniem užtenka truputi pajudėti pagal klubinę muziką, kitiem patinka linijiniai ar pramoginiai <br/>okiai, treti susikaupusią energiją i<br/>naudoja <br/>okdami folklorinius <br/>okius.</p>
|
|
|
<br/>2008-01-15 dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) <br/>Autorė Asta Semokaitė<br/><br/>
<div style="text-align: justify;">Vos tik pasninga ir vandens telkinius sukausto ledas, prasideda žiemos malonumų mėgėjų linksmybės. Kas su pačiūžom, rogutėm ar slidėm i<br/>siruo<br/>ė pasidžiaugti žiemos dovanomis, o kas mėgaujasi įmantresnėmis linksmybėmis – buriavimu ant ledo su įvairių tipų burlentėmis, ledrogėmis. </div>
|
|
|
<p></p>
<p>2008-04-<span style="font-weight: bold;">01</span> dienra<br/>tyje 15min i<br/>spausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis)<br/>Autorius Tomas Stasiukaitis</p>
<p><span style="font-style: italic;">(aut. past.: Kaip ir kiekvienas save gerbiantis pok<br/>tininkas - Turistas.lt balandžio pirmosios proga irgi pok<br/>tavo. Jei kai kurie <br/>iame straipsnyje esantys faktai pana<br/>ūs į balandžio primosios pok<br/>tus - tai greičiausiai Jūs neklystate... ;) )</span><br/></p>
<div style="text-align: justify;">Autostopas – pigiausias ir vienas įdomiausių keliavimo būdų. Atsistoti ir i<br/>tiesti ranką galima bet kurioje pakelėje – ir jei tikėsite savo sėkme, kelionės tikslą pasieksite greitai ir sklandžiai. Tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje vyksta netgi autostopo varžybos, kurių tikslas kuo greičiau nuvykti į sutartą ta<br/>ką. Šį keliavimo būdą ypatingai mėgsta taupieji studentai. <br/></div>
<p><br/></p>
|
Kur apsistoti?
Kur pavalgyti?
Informacijos talpinimas
Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652
Information supply
For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652
![](https://kasirkur.lt/nuotraukos/straipsniai/pasimegauti-ziema-i-tradicini-slidziu-zygi-snaige"/slidemis_250.jpg)
