Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Akmenė

Akmenės herbas Akmenė – miestas Akmenės rajone, 12 km į pietvakarius nuo Naujosios Akmenės, Dabikinės dešiniajame krante. Seniūnijos centras, Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1912 m.) ir parapija, Akmenės gimnazija, vaikų lopšelis-darželis „Gintarėlis“, paštas.

Alytus

Alytaus herbas Didžiausias pietų Lietuvos miestas, šalia Nemuno, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.

Anykščiai

Anykščių herbas Miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos. Rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras, regioninio parko direkcija, paštas (LT-29001). Urbanistikos paminklas. Miestas yra prie Šventosios ir Anykštos upių santakos. Šventoji pro Anykščius teka iš šiaurės rytų į pietvakarius, miesto centre ji yra patvenkta. Kurortinė teritorija.
Prie miesto įsikūręs Anykščių viensėdis, yra kvarcinio smėlio telkinys.

Ariogala

Ariogalos herbas Ariogala – miestas Raseinių rajone, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento. Antrasis pagal dydį rajono miestas. Ariogala turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Mieste stovi 1939 m. pastatyta Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, yra vidurinė ir pradinė mokyklos, paštas. 3 km nuo Ariogalos dunkso Gėluvos piliakalnis.

Baltoji Vokė

Baltosios Vokės herbas Baltoji Vokė – miestas Šalčininkų rajone, 30 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų ir beveik tiek pat į pietus nuo Vilniaus.

Išsidėsčiusi Rūdninkų girios pakraštyje, Vokės dešiniajame krante, į pietus nuo Baltosios Vokės durpyno. Pro miestą eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru (2 km į šiaurę nuo miesto). Baltosios Vokės pelkė (40 km²) – viena didžiausių Lietuvoje.

Birštonas

Birštono herbas Birštonas – kurortinis miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje; Birštono savivaldybės ir parapijos centras. Miestas išsidėstęs 39 km į pietus nuo Kauno ir 7 km į pietryčius nuo Prienų, dešiniajame Nemuno krante, upei apsukus kilpą.

Tai balneologinis ir purvo terapijos kurortas, išgaunami mineraliai vandenys. Mieste stovi Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1909 m.), stūkso Vytauto kalnas (85 m), Dainų kalnelis, krašto muziejus, dvi sanatorijos. Mieste yra Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, švenčiama miesto šventė. Į Prienus veda asfaltuotas pėsčiųjų ir dviratininkų kelias (10 km). Mieste veikia Birštono gimnazija.

Į pietus ir pietvakarius nuo Birštono miesto yra Birštono vienkiemis. Šiaurėje telkšo Birštono tvenkinys. Pietryčiuose stūkso Birštono piliakalnis.

Biržai

Biržų herbas Miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio. Miestas yra 201 km į šiaurę nuo Vilniaus ir 90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos. Rajono savivaldybės, miesto seniūnijos ir Širvėnos seniūnijos centras, taip pat parapijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (senamiestis ir piliavietė). Miesto teritorijoje į Širvėnos ežerą Biržų šiauriniame pakraštyje įteka Agluona ir Apaščia. Miestas skirstomas į Naujamiestį (į vakarus nuo Agluonos), Senamiestį ir Astravą (Širvėnos šiaurinėje pakrantėje). Yra paštas (LT-41001), kultūros namai, keli stadionai, rajono centrinė ligoninė.
Netoli Biržų miesto yra ir Biržų kaimas.

Daugai

Daugų herbas Miestas Alytaus rajone, 20 km į rytus nuo Alytaus ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Varėnos. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos centras. Mieste stovi Dievo Apvaizdos bažnyčia (nuo 1862 m.), yra V. Mirono vidurinė mokykla, meno mokykla, Daugų žemės ūkio mokykla, vaikų darželis, paštas, kultūros namai, biblioteka, poliklinika ir ligoninė, daug prekybos ir kitų įmonių.

Druskininkai

Druskininkų herbas Kurortinis miestas pačiuose Lietuvos pietuose, 60 km į pietus nuo Alytaus; priklauso Alytaus apskričiai ir yra Druskininkų savivaldybės centras. Visus metus veikiantis balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas, seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias Lietuvos kurortas. Druskininkų senamiestis yra urbanistikos paminklas.

Mieste yra dvi bažnyčios – Druskininkų (nuo 1931 m.) ir Ratnyčios (nuo 1910 m.), Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ stačiatikių cerkvė (nuo 1865 m.), miesto kapinės, yra daug poilsio centrų, viešbučiai, vandens pramogų centras (nuo 2006 m.), gimnazija ir dvi vidurinės mokyklos,viena pagrindinė mokykla,du lopšeliai-darželiai, Druskininkų centrinė ligoninė (Balainės miške), poliklinika, paštas, keli parkai. Per Nemuną nutiestas Druskininkų tiltas.

Dūkštas

Miestas Ignalinos rajone, 23 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos; seniūnijos centras. Mieste stovi medinė Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (nuo 1936 m.), Dūkšto Švč. Trejybės cerkvė (sentikių), yra Dūkšto vidurinė mokykla, paštas (LT-30042), ambulatorija, geležinkelio stotis, 1992 m. atidaryti senelių globos namai. Dūkšteliuose išlikęs dvaro pastatų ansamblis ir parkas.

Dusetos

Dusetų herbas Miestas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 25 km į vakarus nuo Zarasų, Sartų regioniniame parke, prie Šventosios upės, Sartų ežero pietinėje pakrantėje. Seniūnijos centras. Veikia K. Būgos gimnazija (su kraštotyros muziejumi), Dusetų specialioji mokykla, muzikos mokykla, paštas (LT-32029). Ant ežero nuo 1905 m. kasmet vyksta žirgų lenktynės, yra hipodromas. Dusetų kraštovaizdžio draustinis.

Eišiškės

Eišiškių herbas Miestas Šalčininkų rajone, 33 km į pietvakarius nuo Šalčininkų, prie sienos su Baltarusija; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1852 m.), veikia dvi gimnazijos (Eišiškių dėstomąja lenkų kalba ir S. Rapolionio, dėstomąja lietuvių kalba), paštas. Netoli miesto yra piliavietė – XIV a. mūrinės pilies griuvėsiai.

Elektrėnai

Elektrėnų herbas Miestas Vilniaus apskrityje, piečiau nuo automagistralės Vilnius–Klaipėda, apie 40 km į vakarus nuo Vilniaus; Elektrėnų savivaldybės ir seniūnijos centras. Miestas įsikūręs Elektrėnų marių šiauriniame krante. Yra Sporto centras, stovi Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia, Elektrėnų literatūros ir meno muziejus (nuo 1977 m.), viešbutis „Gentainiai“, socialinės globos namai, vaikų globos namai, paštas. Veikia šiluminė jėgainė (nuo 1962 m.).

Ežerėlis

Ežerėlio herbas Miestas Kauno rajone, 25 km į vakarus nuo Kauno centro. Miestas turi seniūnijos statusą, yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (veikia nuo 1992 m.), Ežerėlio vidurinė mokykla, paštas (LT-53079). Išsidėstęs Kazlų Rūdos miško šiaurės rytiniame pakraštyje, Ežerėlio durpyno saloje.

Gargždai

Gargždų herbas Miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante; Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras. Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės Vilnius-Klaipėda, miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Gargždai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra aplinkinės Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.

Yra paštas, Gargždų parkas, stovi medinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1941 m.). Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.

Garliava

Garliavos herbas Miestas Kauno rajone, apie 10 km į pietus nuo Kauno centro. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Miesto centre yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1809 m.), biblioteka (nuo 1955 m.), paštas, kultūros centras (nuo 1958 m.), krašto muziejus (įkurtas 1998 m.), viešbutis.

Gelgaudiškis

Gelgaudiškio herbas Miestas Šakių rajone, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante. Seniūnijos centras. Yra Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (pastatyta 1868 m.), vidurinė mokykla, Gelgaudiškio specialioji mokykla, paštas, XIX–XX a. dvaro pastatų ansamblis ir parkas (valstybės saugomas kultūros paveldo paminklas, garsus savo taisyklingu išplanavimu ir istorija).

Miestas įeina į Panemunių RP teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje eglė (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra molio telkinys.

Grigiškės

Grigiškių herbas miestas Vilniaus miesto savivaldybėje, Grigiškių seniūnijoje. Grigiškės įsikūrusios 17 km į vakarus nuo Vilniaus centro. Jos išsidėsčiusios abipus Vokės upės ir greitkelio Vilnius–Kaunas, į pietus nuo Neries upės. Tai vienintelis Lietuvoje miestas, kuris priklauso kito miesto savivaldybei.

Yra Šv. Dvasios koplyčia, ligoninė, dvi vidurinės mokyklos („Šviesos“ ir Grigiškių), pradinė mokykla,meno mokykla, lopšelis - darželis "Lokiuko giraitė", darželis "Rugelis", darželis-mokykla „Pelėdžiukas“. Popieriaus gamykla, priklausanti AB „Grigiškės“. Miesto centre esantis Vokės upės praplatėjimas vadinamas Grigiškių tvenkiniu.

Ignalina

Ignalinos herbas miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 110 km į šiaurę nuo Vilniaus; rajono centras, turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras, kurortinė teritorija. Pro miestą eina geležinkelis Vilnius-Sankt Peterburgas. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (nuo 1961 m.), geležinkelio stoties aikštėje – 19 m aukščio paminklas tremtiniams (pastatytas 1989 m., autoriai Juozapas Jakštas ir Valdas Ozarinskas), yra rajono centrinė ligoninė, paštas, prie Žaliojo ežero šiaurinio kranto – Žiemos sporto centras.

Ignalina išsidėsčiusi ežeringame krašte – mieste telkšo Žaliasis, Gavaitis, greta miesto – Gavys, Paplovinis ir Palaukinis ežerai. Ignalinos regione yra per 209 ežerus, kurie žavi ne tik vietinius, bet atvykstančius.

Ignalinos atominė jėgainė yra ne Ignalinos, bet Visagino mieste – XX a. 2-ojoje pusėje statant elektrinę pastaroji gyvenvietė tik kūrėsi (tuomet – Sniečkaus pavadinimu), todėl jėgainė pavadinta artimiausio miesto vardu.

Jieznas

Jiezno herbas Miestelis Prienų rajone, 16 km į rytus nuo Prienų. Seniūnijos centras. Mieste stovi Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia (XVII a. 2-oji pusė), yra Jiezno gimnazija, globos namai (jais rūpinasi fondas „Jiezno vaikai“), paštas. Miesto pietiniame pakraštyje telkšo Jiezno ežeras, teka Jieznelės upelis.

Jonava

Jonavos herbas Miestas devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvoje, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono centras. Yra du pašto skyriai (centrinis LT-55001).

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., neretai siejamas ir su Joninėmis.

Joniškėlis

Joniškėlio herbas Miestas Pasvalio rajone, 17 km į vakarus nuo Pasvalio. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Joniškėlyje yra mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1792 m.) ir parapija, G. Petkevičaitės-Bitės vidurinė mokykla, paštas. Yra sakralinės muzikos ansamblis. Yra gerai išlikęs Joniškėlio dvaras (XVIII–XIX a. pastatų ansamblis) ir parkas.

Prie miesto yra Joniškėlio kaimas, molio telkinys.

Joniškis

Joniškio herbas Miestas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje (39 km į šiaurę nuo Šiaulių), netoli Latvijos sienos (14 km); rajono ir seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1901 m.), sinagogų kompleksas (kultūros paminklas), veikia kultūros centras, vakariniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai-Ryga; didžioji miesto dalis susitelkusi į rytus nuo geležinkelio (vakariniame krašte yra tik kolektyviniai sodai ir Liuteronų ir II pasaulinio karo aukų kapinės).

Joniškis išsidėstęs prie Audruvės ir Sidabros upelių. Miesto šiaurės vakaruose yra 2 tvenkiniai – Joniškio I (vakarinis) ir Joniškio II (rytinis).

Jurbarkas

Jurbarko herbas Miestas vidurio Lietuvoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, prie Mituvos žiočių. Rajono centras. Nuo Tauragės nutolęs 45 km į pietryčius, nuo Kauno – 86 km į vakarus. Urbanistikos paminklas.

Mieste stovi Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1907 m.), Evangelikų liuteronų bažnyčia, pravoslavų cerkvė, paminklas Vytautui Didžiajam, kultūros rūmai, paštas, krašto istorijos muziejus, K. Glinskio muziejus, V. Grybo muziejus (įkurtas 1958 m., memorialinė sodyba), rajono centrinė ligoninė. Senosios kapinės yra miesto centre, naujosios – pietvakariuose (Kalnėnuose). Mieste yra Panemunių regioninio parko direkcija.

Stūkso Bišpilio piliakalnis, vakariniame miesto pakraštyje – Smukučių šilelis, Jurbarko tvenkinys. Piečiau Jurbarko, per Nemuną nutiestas ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas (nuo 1978 m.). Jurbarko parkas – architektūros paminklas.

Kaišiadorys

Kaišiadorių herbas Miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60 km); rajono(savivaldybės) centras. Miestas turi atskiros seniūnijos statusą, taip pat yra Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras.

Miesto centre stovi Kristaus Atsimainymo katedra (pastatyta 1932 m.) – vyskupijos centras. Mieste yra apylinkės teismas, rajono apylinkės prokuratūra, Kauno VPK Kaišiadorių komisariatas, paštas, muziejus (įkurtas 1998 m.), kultūros centras, dailės galerija, agronomo V. Ruokio memorialinis namas, urėdija, vakariniame miesto pakraštyje – rajono centrinė ligoninė, poliklinika, Šnebnicos tvenkiniai, prie kurių Kaišiadorių urėdija yra įrengusi poilsio aikštelę , rytiniame pakraštyje, kapinėse prie geležinkelio stovi partizanų koplyčia. Girelės miške yra Dainų slėnis.

Per miestą eina geležinkelis Vilnius-Kaunas (senojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšaka iš Lentvario į Virbalį), taip pat atsišakoja kelias į Klaipėdą Vilnius-Klaipėda . Rytuose Kaišiadorys ribojasi su Gudienos gyvenviete.

Kalvarija

Kalvarijos herbas Miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 18 km į pietus nuo Marijampolės. Kalvarijos savivaldybės ir seniūnijos centras. Vakariniu miesto pakraščiu eina magistralė „Via Baltica“. Pro Kalvariją vingiuoja Šešupė, per kurią yra nutiesti 6 tiltai ir tilteliai.

Urbanistikos paminklas. Kalvarijos gimnazija, suaugusiųjų vidurinė mokykla, paštas, Krašto etnografijos muziejus (Kalvarijos vidurinėje mokykloje), Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia (pastatyta 1840 m.), Laisvės obeliskas, miesto parkas, vaistinė. Sekmadieniais Kalvarijoje vyksta didžiausias Suvalkijos sendaikčių turgus, dar vadinamas „blusų turgumi“. Yra molio telkinys.

Kaunas

Kauno herbas Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, Laikinoji Lietuvos sostinė. Kauno apskrities, miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, arkivyskupijos centras.

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Pabaltijo žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių (Nemunas ir Neris) santakoje. Prieš miestą užtvenkus Nemuną suformuotos Kauno marios.

Kavarskas

Kavarsko herbas Miestas Anykščių rajone, 15 km į pietvakarius nuo Anykščių, dešiniajame Šventosios krante. Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Kavarsko centro ir Kavarsko-Paryžiaus). Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), yra Kavarsko vidurinė mokykla, paštas. Kavarske ir jo apylinkėse yra lankytinų vietų – tai Kavarsko šaltinis, didžiausias Lietuvoje gelžbetoninis kryžius, Trijų kryžių paminklas (Vilniaus Trijų kryžių kalno paminklo imitacija), senosios Kavarsko kapinės ir kt. Greta gaisrinės bokšto nuo miestelio atsiveria labai platus vaizdas į Šventosios slėnį.

Kavarskas priklauso Šventosios upės baseinui, šiauriniame miesto pakraštyje pastatyta vandens jėgainė. Jo apylinkėse į Šventąją įteka Susiena, Šunykšta, Pienia, Tetervė, Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse teka Dagia, Nevėža, Brėškinys, Armukšna, Duobelė. Yra 2 ežerai (Budrių ir Laviškio), plyti daug miškų – Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Žvirblėnų, Šovenių Raistas ir kt. Miesto įžymybė – Kavarsko tufų šaltiniai (arba Kregūdės šaltiniai).

Kazlų Rūda

Kazlų Rūdos herbas Miestas Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės. Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras. Miestą iš rytų į vakarus kerta geležinkelis, padalindamas miestą į dvi beveik lygias dalis. Virš geležinkelio 2006 m. atidarytas moderniausias Lietuvoje viadukas. Šiaurinėje miesto dalyje yra daugelis administracinių pastatų, medinė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1925 m.), paštas (LT-69083), ligoninė; pietinėje yra Miško muziejus, Kazlų Rūdos parkas. Miestą beveik iš visų pusių supa Kazlų Rūdos miškai, į pietryčius nuo miesto įkurtas valstybinis Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis.

Kėdainiai

Kėdainių herbas Miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio, 51 km į šiaurę nuo Kauno. Rajono centras ir seniūnijos centras. Kėdainiuose į Nevėžį įteka Dotnuvėlė ir Smilga (iš vakarų pusės) bei Obelis (iš rytų pusės).

Senamiestis įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Čia stovi 4 bažnyčios (katalikų – Šv. Juozapo bažnyčia ir Šv. Jurgio bažnyčia, taip pat evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų), Viešpaties Atsimainymo stačiatikių cerkvė. Svarbus pramonės (daugiausia chemijos ir maisto perdirbimo) ir susisiekimo centras. Yra du pašto skyriai.

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 24 dieną.

Kelmė

Kelmės herbas Miestas vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 45 km į pietvakarius nuo Šiaulių; rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą. Rytiniu ir pietiniu miesto pakraščiu vingiuoja Kražantės upė, o iš kitos pusės miestą juosia Vilbėno upė. Kelmėje stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (nuo 1908 m.), Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia, Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia, kultūros namai, paštas, Kelmės dvaro rūmai (architektūros ir istorijos paminklas) ir krašto muziejus, rajono ligoninė. Šiaurinėje dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai, vakariniu pakraščiu eina kelias Šiauliai–Tilžė. Yra miesto parkas.

Kybartai

Kybartų herbas Miestas Vilkaviškio rajone, 16 km į vakarus nuo Vilkaviškio, visai prie sienos su Kaliningrado sritimi; seniūnijos centras. Stovi Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1928 m., projekto autorius G.Landsbergis-Žemkalnis), Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1870 m.), paminklas Sūduvos krašto knygnešiams (2006 m.). Veikia globos namai, paštas.

Klaipėda

Klaipėdos herbas Trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, stambus neužšąlantis jūrų uostas. Miestas yra Klaipėdos apskrities centras, turi atskiros savivaldybės statusą, yra Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos, 17 pašto skyrių.

Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1 - oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Pro Klaipėdą teka Danė (Dangė), įtekanti į marias. Nuo sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi 311 km į šiaurės vakarus.

Kretinga

Kretingos herbas miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje; rajono centras, taip pat miesto seniūnijos ir apylinkių seniūnijos centras. Tai vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, įsikūręs prie Akmenos upės, šalia Palangos kurorto (11 km į rytus), 25 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Urbanistikos paminklas.

Kretingoje iš šiaurės į pietus vingiuoja Akmena (Danė). Didesnioji miesto dalis išsidėsčiusi rytiniame upės krante. Čia yra savivaldybė, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1617 m.), bernardinų vienuolynas (taip pat ir pranciškonų; su seniausiu išlikusiu saulės laikrodžiu Lietuvoje – apie 1610 m.), kapinių koplyčia, Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Kretingos Dievo Motinos koplyčia, kultūros namai, paštas. Šiauriniame pakraštyje yra Tiškevičių dvaro rūmai (juose veikia Kretingos muziejus) ir parkas, rajono centrinė ligoninė, poliklinika, čia telkšo du ežerai. Vakariniame Akmenos (Danės) krante yra pramonės įmonės (elektros tinklai, statybų, santechnikos įmonės, žvėrininkystės ūkis, AB „Kretingos grūdai“ ir kt.), eina geležinkelis į Klaipėdą.

Kudirkos Naumiestis

Kudirkų Naumiesčio herbas Miestas Šakių rajone, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio, įsikūręs Šešupės ir Širvintos santakoje; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia (pastatyta 1783 m.) ir buvęs basųjų karmelitų vienuolynas, veikia V. Kudirkos gimnazija, paštas. Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui V. Kudirkai (pastatytas 1934 m., skulptorius Vincas Grybas), aplinkui aikštę yra parkas.

Kupiškis

Kupiškio herbas Kupiškis – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 44 km į rytus nuo Panevėžio; rajono ir seniūnijos centras. Šiaurės vakariniu miesto pakraščiu prateka Lėvuo, per centrą teka upelis Kupa, pietuose eina geležinkelis. Yra etnografijos muziejus, Kristaus žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1914 m.), kultūros namai, paštas, rajono centrinė ligoninė. Miesto šiauriniame pakraštyje, prie Lėvens stūkso Aukštupėnų piliakalnis, driekiasi Kupiškio marios. Leidžiami laikraščiai „Kupiškėnų mintys“ (nuo 1946 m.) ir „Kupiškio žinios“ (nuo 1999 m.).

Kuršėnai

Kuršėnų herbas Kuršėnai – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra kaimiškosios seniūnijos centras. Miestas įsikūręs abipus Ventos prie Šiaulių-Palangos plento. Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys.

Venta vingiuoja Kuršėnais iš pietryčių į šiaurės vakarus. Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, paštas, L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (skulptorius Petras Aleksandravičius). Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė, cukraus fabrikas. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus. Didžiausios miesto dalys (mikrorajonai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra molio telkinys.

Lazdijai

Lazdijų herbas Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus; rajono centras. Lazdijai yra miesto seniūnijos ir apylinkių seniūnijos centras.

Pro Lazdijus teka Raišupio upelis, stovi Šv. Onos bažnyčia (nuo 1895 m.), yra M. Gustaičio gimnazija, du darželiai-mokyklos („Kregždutė“ ir „Vyturėlis“), Lazdijų krašto muziejus ir jo padaliniai: "Laisvės kovų muziejus" ir Motiejaus Gustaičio memorialinis namas, kultūros namai, paštas, Lazdijų ligoninė, rajono ugdymo ir globos centras „Židinys“. Miesto centre yra Nepriklausomybės aikštė, kiek į pietus – miesto parkas. Lazdijuose yra daug nedidelių kapinių: miesto kapinės, evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės.

Lentvaris

Lentvario herbas Lentvaris – miestas Trakų rajone, 9 km į rytus nuo Trakų; seniūnijos centras. Didelis geležinkelio mazgas – keliai į Vilnių, Kaišiadoris, Trakus, Varėną ir kt. Yra Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1906 m.), paštas, vaikų globos namai. Miesto šiauriniame krašte telkšo Lentvario ežeras, šalia kurio yra išlikęs XVI a. Lentvario dvaro parkas ir dvaro sodyba (nuo 2008 m. kultūros paminklas). Pietiniame pakraštyje yra miesto kapinės.

Linkuva

Linkuvos herbas Linkuva – miestas Pakruojo rajone, 18 km į šiaurės rytus nuo Pakruojo, Linkuvos kalvagūbryje. Seniūnijos centras, yra Linkuvos gimnazija, specialioji mokykla, paštas. Tai urbanistikos paminklas, vienas seniausių Lietuvos Žiemgalos miestelių. Labai vertinga miestelio aikštė, iš kurios išeina spinduliais septynios gatvės. 2004 m. įkurtas skulptūrų parkas.

Mieste stovi Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1661 m.), yra karmelitų vienuolynas (XVI–XVIII a.). Kasmet liepos 16 d. vyksta Marijos Škaplierinės atlaidai (vietinių vadinama Škaplierna), mieste susirenka daug svečių, vyksta pramoginiai renginiai, sporto varžybos.

Marijampolė

Marijampolės herbas Marijampolė (1955–1989 m. Kapsukas) – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno; neoficiali Suvalkijos sostinė, taip pat apskrities, savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras. Iš šiaurės į pietus praeina geležinkelis. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos uostamiesčio – 236 km.

Marijampolė yra septintas pagal dydį Lietuvos miestas, nuo 1994 m. yra apskrities centras. Marijampolės miestas užima 2050,7 ha žemės plotą. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra rytiniame upės krante. Marijampolėje yra Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika, greta – Šv. Jurgio (marijonų) vienuolynas, Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (XIX a. pabaiga), priklausančios Vilkaviškio vyskupijai, yra Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė. Miesto centre yra J. Basanavičiaus aikštė, Degučiuose – apskrities ligoninė; yra dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai. Stovi paminklas rašytojai Žemaitei, Ldk Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), yra miesto parkas.

Marijampolėje yra unikalus „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, dailės galerija, kultūros centras. Mieste yra seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas „Arvi cukrus“.

Mažeikiai

Mažeikių herbas Mažeikiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 46 km į šiaurę nuo Telšių; Mažeikių rajono centras, turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkės seniūnijos ir Reivyčių seniūnijos administracinis centras.

Miesto pietiniu pakraščiu teka Venta. Iš pietryčių šiaurės vakarų link eina geležinkelis. Stovi dvi bažnyčios – Švč. Jėzaus Širdies (pastatyta 1935 m.) ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (pašventinta 2005 m.), dvi cerkvės – Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė (pastatyta 1933 m.) ir Šv. Dvasios cerkvė (pastatyta 1894 m., neveikia), Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1908 m.), rajono centrinė ligoninė, vaikų našlaičių ir senelių globos namai, higienos centras. Yra miesto parkas, kultūros centras, kraštotyros muziejus, 3 pašto skyriai.

Molėtai

Molėtų herbas Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos; rajono centras, taip pat Luokesos seniūnijos centras. Nutolę 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Vilniaus-Utenos plento. Keliai į Ukmergę, Pabradę, Labanorą, Anykščius.

Per Molėtus teka Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlis, rytuose – Pastovis, vakaruose – Promislavas. Yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1907 m.), krašto muziejus, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras, paštas. Centrinė aikštė – Jaunimo aikštė. Pietiniame pakraštyje yra kolektyviniai sodai.

Naujoji Akmenė

Naujosios Akmenės herbas Naujoji Akmenė – miestas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 61 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių ir 46 km į rytus nuo Mažeikių, greta sienos su Latvija; Akmenės rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra kaimiškosios seniūnijos centras. Yra Šv. Dvasios Atsiuntimo bažnyčia (pašventinta 1999 m.), kultūros rūmai, Akmenės rajono centrinė ligoninė, pensionas, paštas. Rytiniame miesto pakraštyje yra botanikos sodas „Puošmena“, pietryčiuose – pagrindinė miesto įmonė AB „Akmenės cementas“.
Pasak istorikų ir archeologų, miesto apylinkės buvo gyvenamos žiemgalių genčių. 1652 m. miesto vietoje minimas Akmenės dvarui priklausęs Karpėnų kaimas.

Nemenčinė

Nemenčinės herbas Nemenčinė – miestas Vilniaus rajone, apie 20 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, abipus Neries. Turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1855 m.), Nemenčinės Gedimino gimnazija, K. Parčevskio gimnazija, paštas. Yra pabėgėlių iš užsienio stovykla.

Ties Nemenčine per Nerį nutiestas Nemenčinės tiltas. Prie miesto įsikūrusi Nemenčinė II, stūkso Nemenčinės piliakalnis.

Neringa

Neringos herbas Neringa – miestas Kuršių nerijoje, tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių (vakarinė pakrantė); kurortas. Tai pats ilgiausias (apie 50 km) ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Lietuvoje; turi savivaldybės statusą. Miestas apima didžiąją dalis Kuršių nerijos, jo centrinė gyvenvietė – Nida. Yra du pašto skyriai.

Neringa – ypač populiari poilsio vieta. Čia yra daug aukštų smėlio kopų, Juodkrantėje – Raganų kalnas, Nidoje – Parnidžio kopa. Neringą aplanko daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių, ypač – iš Vokietijos (iki Antrojo pasaulinio karo čia gyveno daug vokiečių, po karo turėjusių palikti gimtąsias žemes).

Obeliai

Obelių herbas Obeliai – miestelis Rokiškio rajone, 15 km į rytus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras. Miesto pietvakariuose telkšo Obelių ežeras. Mieste stovi Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1868 m.), yra vaikų globos namai, Obelių vidurinė mokykla, darželis-mokykla, veikia istorijos muziejus (nuo 1998 metų), paštas.

Obelių pasienio kontrolės postas su Latvija yra už 8 km į šiaurės rytus, pakeliui į Subatę.

Pabradė

Pabradės herbas Pabradė – miestas Švenčionių rajone, 38 km į pietvakarius nuo Švenčionių. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras, yra Šv. Juozapato (įrengta 1927 m.) ir Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčios (pašventinta 2007 m.), dvi gimnazijos („Ryto“ ir „Žeimenos“), paštas, vaikų globos namai, užsieniečių registravimo centras. Pro miestą teka Žeimena.

Miestas yra judrioje vietoje: prie Vilniaus-Daugpilio geležinkelio, Vilniaus-Švenčionių plento, kelio į Molėtus. Vietos miškingos, tinkamos poilsiui. Nuo Pabradės prasideda puikus vienos dienos maršrutas baidarėmis iki Santakos.

Pagėgiai

Pagėgių herbas Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 30 km į pietvakarius nuo Tauragės. Pagėgiai nuo 1919 iki 1939 priklausė Klaipėdos kraštui. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras. Yra Šv. Kryžiaus bažnyčia, pastatyta apie 1930 m., Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1933 m., gimnazija ir pradinė mokykla, paštas, miesto parkas. Pro miestą teka dešinysis Rusnės intakas Gėgė, nuo kurios pavadinimo kildinamas ir miesto vardas.

Pakruojis

Pakruojio herbas Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 36 km į rytus nuo Šiaulių; rajono centras, taip pat seniūnijos centras. Miestas įsikūręs prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai - Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl rytinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai, paštas, teismas, savivaldybės pastatas.

Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo savivaldybės pramonės šaka.

Palanga

Palangos herbas Palanga – Lietuvos miestas prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, Klaipėdos apskrityje; kurortas. Palangos savivaldybė apima Palangos, Šventosios bei Būtingės gyvenvietes. Yra 3 pašto skyriai.

Pro miestą vakarų link teka Rąžės upė, per kurią pastatyta net 10 tiltų ir tiltukų. Vakarinį miesto pakraštį skalauja Baltijos jūra, čia yra daug paplūdimių. Pačiuose Palangos rytuose yra „Pavėsio“ kolektyviniai sodai. Pietiniame pakraštyje yra Nemirseta, etnografinės Anaičių kapinės. Pakeliui nuo Palangos centro Šventosios link, ties Kunigiškiais, yra Palangos oro uostas. Palangoje taip pat yra hipodromas.

Klaipėdos link, yra nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Pandėlys

Pandėlio herbas Pandėlys – miestas Rokiškio rajone, 26 km į vakarus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras.

Stovi Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1801 m.), yra Pandėlio gimnazija, ligoninė, paštas, krepšinio mėgėjai žaidžia „Pandėlio“ klube.

Panemunė

Panemunė – miestas Pagėgių savivaldybėje, 8 km į pietus nuo Pagėgių. Šalia teka Nemuno upė, kitoje upės pusėje – Tilžė. Panemunė yra pats mažiausias miestas Lietuvoje. Be to, tai vienintelis miestas, neturintis savo seniūnijos (priklauso Pagėgių seniūnijai). Yra pagrindinė mokykla, paštas. Link Tilžės veda Karalienės Luizos tiltas (416 metrų).

Panevėžys

Panevėžio herbas Panevėžys – miestas šiaurės Lietuvoje, abipus Nevėžio, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Vienas didžiųjų Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį). Panevėžys yra apskrities, miesto savivaldybės ir rajono savivaldybės centras, taip pat Panevėžio ir Velžio seniūnijos centras. Yra įvairių tikėjimų bažnyčios ir cerkvės, 7 pašto skyriai.

Miesto gimtadienis (miesto diena) švenčiama rugsėjo 7 d.

Pasvalys

Pasvalio herbas Pasvalys – miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 38 km į šiaurę nuo Panevėžio; Pasvalio rajono savivaldybės centras. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras, paštas. Urbanistikos paminklas. Yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1787 m.) su XVIII a. varpine.

Ties Pasvaliu į Mūšos upę įteka Lėvuo ir Pyvesa, tačiau miestui vardą suteikė mažesnė upė – Svalia (dešinysis Lėvens intakas). Didesnioji miesto dalis yra dešiniajame Lėvens krante. Miesto centre, prie upių santakos, yra Vytauto Didžiojo aikštė, kultūros namai, krašto muziejus, girnų muziejus, šiek tiek į rytus – sporto rūmai. Kairiajame krante – Žalsvasis šaltinis, Girnų muziejus, rajoninė ligoninė. Pasvalio pietvakariuose yra miesto parkas.

Plungė

Plungės herbas Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 27 km į vakarus nuo Telšių. Rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą.

Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai-Klaipėda. Šalia yra stadionas, Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas). Centre – Senamiesčio aikštė, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1933 m.) su varpine (1850 m.), link rytų – senosios kapinės ir Gondingos HE tvenkinys, pačiuose pietuose – rajono centrinė ligoninė. Mieste yra biblioteka, kultūros namai, paštas, senelių namai (priklauso parapijai), trejos kapinės. Stovi Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (nuo 1928 m.), šv. Florijono skulptūra (nuo 1894 m., autorius – knygnešys Kazys Barzdys), atstatyta Lurdo grota (1908 m.), Visų Šventųjų koplyčia (nuo 1858 m.). Išlikę Oginskių dvaro pastatų ansamblis ir parkas XIX a.), žirgynas, veikia senovinio liaudies meno ekspozicija (nuo 1982 metų).

Priekulė

Priekulės herbas Priekulė – miestas Klaipėdos rajone, 20 km į pietus nuo Klaipėdos, prie Minijos upės. Seniūnijos centras. Mieste stovi Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (nuo 1938 m.), Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia, yra I. Simonaitytės vidurinė mokykla, Priekulės specialioji mokykla, paštas, hipodromas „Vingio parkas“ (vyksta jojimo varžybos). Vingio parke stovi gamtos paminklas – Priekulės ąžuolas (1,5 m storio ir 25 m aukščio). Mieste stovi rašytojos I. Simonaitytės paminklas (pastatytas 1997 m.), yra sodyba-memorialinis muziejus.

Prienai

Prienų herbas Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno; rajono centras, turi miesto seniūnijos statusą. Miestas yra 39 km į pietus nuo Kauno, 100 km į vakarus nuo Vilniaus, 30 km į šiaurę nuo Alytaus ir 40 km į rytus nuo Marijampolės.

Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante – dešiniajame yra tik Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė. Taip pat yra senelių globos namai. Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas (Prienų tiltas). Miesto centre yra Laisvės aikštė, medinė Kristaus Apsireiškimo bažnyčia (pastatyta 1750 m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, paminklas Kęstučiui, Prienų piliavietė (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas), link šiaurės – miesto kapinės. Išlikę vienos didžiausių Lietuvoje buvusių popieriaus dirbtuvių (XVIII–XIX a.) pastatai. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti Prienų šilas. Miesto pakraščiai prie Nemuno kranto priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Link Birštono kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams.

Radviliškis

Radviliškio herbas Radviliškis – miestas šiaurinėje Lietuvos dalyje, Šiaulių apskrityje, 21 km į pietryčius nuo Šiaulių; rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Svarbus geležinkelio mazgas.

Miesto vakariniu pakraščiu eina geležinkelis Vilnius–Šiauliai. Radviliškis išsidėstęs šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1945 m.), pravoslavų cerkvė, kultūros namai, paštas, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai „Nykštukas“, senosios katalikų kapinės, pravoslavų kapinės, miesto šiaurėje – karių kapinės.

Ramygala

Ramygalos herbas Ramygala – vienintelis miestas Panevėžio rajone, esantis prie kelio Panevėžys–Kėdainiai, 24 km į pietus nuo Panevėžio; seniūnijos centras. Stovi neogotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1914 m.), šalia jos – juodo granito paminklas savanoriams, žuvusiems 1919 m. kovose su bolševikais. Mieste veikia Ramygalos gimnazija (su istorijos muziejumi), ligoninė, paštas, vaistinė (nuo 1888 m.), socialinės globos namai (nuo 2006 m.), kultūros centras, galerija „Voras“, kirpykla, pirtis, du bankai, gaisrinė, veikia tarpukariu statytas motorinis malūnas. Ramygalos senamiestis – urbanistikos paminklas, kuriam būdingas savitas gatvių tinklas, jų užstatymo elementai, radialinis aikštės planas. Centrinėje aikštėje stovi paminklas stalinizmo genocido aukoms atminti (skulptorius Kazys Kisielis). Kapinėse yra Lietuvos partizanų kapai, II pasaulinio karo karių kapai.

Miestas įsikūręs Upytės kairiajame krante. Prie miesto yra Ramygalos viensėdis, Ramygalos telmologinis draustinis (346 ha), stūkso Ramygalos akmuo.

Raseiniai

Raseinių herbas Raseiniai – miestas vakarų Lietuvoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno; rajono centras. Turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

Yra Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (pastatyta 1663 m., išplėsta 1783 m.), buvęs dominikonų vienuolynas, stačiatikių cerkvė (pastatyta 1870 m.), kultūros namai, kraštotyros muziejus, paštas, rajono centrinė ligoninė, Raseinių parkas, skulptūra „Žemaitis“. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Raseikos upelis.

Rietavas

Rietavo herbas Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės; savivaldybės centras, turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1873 m.), Oginskių dvaras. Veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, ligoninė, kultūros centras, paštas. Aplink miestą plyti Rietavo miškai.

Rokiškis

Rokiškio herbas Rokiškis – miestas Lietuvos šiaurės rytuose, Panevėžio apskrityje (60 km į šiaurę nuo Utenos); rajono centras, turi seniūnijos statusą, taip pat yra kaimiškosios seniūnijos centras, Sartų reg. parko direkcija. Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis, rytuose telkšo miesto tvenkinys. Urbanistikos paminklas.

Centre stovi Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (nuo 1877 m., su koplyčia, šventoriaus tvora su vartais), Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1939 m.), yra kapinės, sentikių bendruomenė, Nepriklausomybės aikštė, kultūros rūmai, paštas, centrinė rajono ligoninė, psichiatrijos ligoninė, į šiaurę nuo tvenkinio – dvaro sodyba (ansamblį sudaro 16 pastatų, 1801 m., rekonstruota 1905 m.) ir parkas, kraštotyros muziejus, yra prakartėlių muziejus (atidarytas per 2007 m. Kalėdas), buvusi muzikos mokykla (nuo 1785 m., po to 1883–1904 m.).

Rūdiškės

Rūdiškės – miestas Trakų rajone, 15 km į pietus nuo Trakų. Seniūnijos centras. Yra Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), Rūdiškių vidurinė mokykla, paštas. Miestą supa Rūdiškių miškai.

Rūdiškių kaimas minimas nuo 1774 metų, kai jame buvo pastatyta bažnyčia. Pradėjo augti po 1864 metų, nutiesus Varšuvos–Peterburgo geležinkelį. XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje buvo valsčiaus centras. Išsiplėtojus medžio apdirbimo pramonei, 1958 m. tapo miesto tipo gyvenviete.

Šakiai

Šakių herbas Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir apie 50 km į šiaurę nuo Marijampolės; rajono ir seniūnijos centras. Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties. Urbanistikos paminklas (planas radialinis su keturkampe aikšte). Šakiai žinomi kaip zanavykų sostinė.

Vidury miesto telkšo Šakių tvenkinys, kurio vakariniame krante stovi Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, yra savivaldybės pastatas, moderni biblioteka (nuo 2006 m.), paštas. Miesto vakaruose – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia, rajono centrinė ligoninė ir poliklinika, rytuose – Zanavykų krašto muziejus, kapinės, Girėnų tvenkinys. Yra miesto parkas. Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės, kolektyviniai sodai.

Salantai

Salantų herbas Salantai – miestas Kretingos rajone, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra Imbarės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1911 m.), veikia trys mokyklos: Salantų gimnazija, Salantų specialioji mokykla, Salantų meno mokykla (su muzikos ir dailės skyriais). Taip pat yra paštas, vaikų darželis, policijos nuovada, ligoninė, kultūros centras, poliklinika, Salantų regioninio parko direkcija, dvi vaistinės, dvi degalinės, daugiau kaip 10 parduotuvių, duonos kepykla, keletas smulkių individualių įmonių.

Gamtos paminklas – 4,8 m apimties Salantų kaštonas. Archeologijos paminklas – Salantų akmuo (su „laumės pėda“). Yra miesto parkas. Miesto gamtininkas M. Ivanauskas savo privačiame sklype laiko egzotinius paukščius ir žvėris. Du kraštotyros muziejai: mokykloje ir privačiame A. Gaponavičiaus name.

Šalčininkai

Šalčininkų herbas Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, 45 km į pietus nuo Vilniaus; rajono ir seniūnijos centras. Vakarine miesto riba eina geležinkelis Vilnius-Lyda. Miestas yra lenkų kultūros centras - 72% gyventojų - lenkai.

Šalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Mieste stovi Šv. apaštalo Petro bažnyčia (pastatyta 1835 m.), Šv. Tichono stačiatikių maldos namai (nuo 1996 m.), paštas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, pietryčiuose – Šalčininkų miškas. Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys.

Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.

Seda

Sedos herbas Seda – miestas Mažeikių rajone, 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių; seniūnijos centras. Pro miestą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedulos ežeras. Urbanistikos paminklas. Stovi dvi medinės bažnyčios: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (nuo 1770 m.) ir Šv. Jono Nepomuko (nuo 1783 m.). Yra Vytauto Mačernio vidurinė mokykla, paštas.

Šeduva

Šeduvos herbas Šeduva – miestas Radviliškio rajone, 18 km į rytus nuo Radviliškio. Šeduva turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1649 m.), Šeduvos gimnazija, mokykla-darželis, globos namai, kraštotyros muziejus, kultūros namai, paštas. Netoli miesto yra Šeduvos viensėdis.

Šiauliai

Šiaulių herbas Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; Šiaulių apskrities, miesto savivaldybės ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, taip pat kaimiškosios seniūnijos, priklausančios Šiaulių rajonui, centras.

Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena – rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.

Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.

Šilalė

Šilalės herbas Šilalė – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 30 km į šiaurę nuo Tauragės; rajono centras. Šilalė turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra kaimiškosios seniūnijos ir Traksėdžio seniūnijos centras.

Pro miestą teka Lokysta (Jūros upės intakas) – ji teka vakarinėje dalyje. Per miestą iš rytų į vakarus teka Lokystos intakas – Ašutis, kuris mieste praplatėja sudarydamas tvenkinį. Stovi dvi bažnyčios: Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (nuo 1909 m.) ir Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčia. Yra paštas, krašto muziejus, miesto kapinės, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras. Šilalės šiaurės rytuose yra pušynas.

Šilutė

Šilutės herbas Šilutė (vok. Heydekrug) – miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Klaipėdos apskrityje, netoli Kuršių marių ir 8 km iki Rusnės salos. Miestas yra nutolęs 50 km į pietus nuo Klaipėdos. Šilutė yra rajono, Pamario krašto ir seniūnijos centras, joje yra Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Per miestą teka Šyšos upė. Urbanistikos paminklas. Mieste yra 2 seniūnaitijos – Šilutės ir Šilutės Naujakurių.

Rytinėje miesto dalyje yra Klaipėdos-Tilžės geležinkelis, kuriuo traukiniai važiuoja į Klaipėdą ir Pagėgius. Su geležinkeliu Šilutė turi puikų susisiekimą su Kaliningrado sritimi. Miesto centre yra Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia. Iki bokšto viršūnės aukštis siekia 50 metrų. Miesto centre yra Karių kapinės. Prie geležinkelio stovi Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1854 m.), mieste yra Šilutės Arkangelo Mykolo koplyčia, sentikių bendruomenė. Mieste yra tuberkuliozės ligoninė, vakarinėje miesto dalyje – Šilutės muziejus, evangelikų liuteronų bažnyčia, kultūros namai, prie Šyšos – išlikę H. Šojaus dvaro rūmai, rajono centrinė ligoninė ir poliklinika; senelių globos namai, paštas, miesto parkas. Miesto pietryčiuose, vakaruose ir šiaurės vakaruose yra kolektyviniai sodai. Didžiosios pramonės dalis ir dauguma įmonių yra sutelkta šiaurinėje miesto dalyje.

Simnas

Simno herbas Simnas – miestas Alytaus rajone, 24 km į vakarus nuo Alytaus, šalia kelio Alytus–Marijampolė. Seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Miestas įsikūręs prie Simno (šiaurėje) ir Giluičio (vakaruose) ežerų, o pietuose telkšo Spernios tvenkiniai.

Mieste stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčia (nuo 1520 m., seniausia Sūduvoje), yra Simno gimnazija, vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas.
Gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia specialioji internatinė mokykla, kur prieglobstį ir šilumą randa likimo nuskriausti vaikai.

Širvintos

Širvintų herbas Širvintos – miestas rytinėje Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus; rajono ir seniūnijos centras. Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m.), paštas, Nepriklausomybės paminklas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, parapijos globos namai. Pramonės įmonės įsikūrusios šiauriniame pakraštyje.

Pro miestą teka Širvintos upė; mieste ji yra patvenkta ir sudaro Širvintų tvenkinį. Pats miestas išsidėstęs į rytus nuo Vilniaus-Panevėžio automagistralės, prie senojo Vilniaus-Ukmergės kelio. Į šiaurės vakarus nuo miesto įsikūręs Širvintų kaimas.

Skaudvilė

Skaudvilės herbas Skaudvilė – radialinio plano miestas Tauragės rajone, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi medinė Šv. Kryžiaus bažnyčia (nuo 1797 m.; su XIX a. varpine) ir medinė Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia Skaudvilės gimnazija, specialioji mokykla, paštas.

Skuodas

Skuodo herbas Skuodas – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje (80 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos; rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras.

Pro Skuodą teka Bartuva, čia ji yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Kretingos – Priekulės (Latvija) geležinkelis. Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros namai, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu.

Smalininkai

Smalininkai – miestas Jurbarko rajone, tarp Jurbarko (12 km) ir Viešvilės (12 km). Seniūnijos centras. Mieste yra 12 gatvių, didžiausia Lietuvoje ąžuolų alėja, seniausia Lietuvoje vandens matavimo stotis, įrengta 1811 m. Pirmoji vandens matuoklė neišliko. Dabar yra išlikę akmeniniai „laiptai“, sumūryti 1886 m. kurie buvo naudojami vandens lygiui matuoti. Šalia matuoklės yra stebėjimo bokštelis, statytas maždaug 1924–1926 m.

Smalininkai įsikūrę dešiniajame Nemuno krante. Mieste yra Šv. Juozapo bažnyčia (įrengta 1935 m.), Smalininkų evangelikų liuteronų bažnyčia, technologijų ir verslo mokykla, L. Meškaitytės pagrindinė mokykla, Smalininkų specialioji mokykla, paštas, kultūros namai, ambulatorija.

Subačius

Subačius – miestas Kupiškio rajone, 14 km į pietvakarius nuo Kupiškio, prie kelio Daugpilis - Panevėžys (KK122), dešiniajame Viešintos upės krante. Subačiaus seniūnijos centras. Stovi medinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (nuo 1940 m.), yra Subačiaus gimnazija, paštas. Didžiausia įmonė mieste yra Subačiaus naftos produktų bazė (tarybiniais laikais – įslaptintas objektas, vadintas sąlyginio „Gintaro“ kombinato vardu). Miestą kerta geležinkelis, einantis iš Daugpilio į Panevėžį.

Anksčiau gyvenvietė vadinta Subačiaus geležinkelio stotimi – pats miestelis Subačius yra už 4 km į pietryčius ir dabar vadinamas Senuoju Subačiumi. Miestelyje tarpukaryje veikė malūnas, lentpjūvė, elektros stotis ir didelę apyvartą turėjęs didmenų sandėlis (grūdų sandėlis-magazinas).

Nuo Subačiaus, iš Pauliankos į Skverbų kaimą eina šimtamečių beržų alėja.

Švenčionėliai

Švenčionėlių herbas Miestas Švenčionių rajone, 10 km į vakarus nuo Švenčionių. Turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Yra Šv. Edvardo bažnyčia (pastatyta 1959 m.), paštas (LT-18022), vaikų globos namai, 3 mokyklos, meno mokykla.

Pro miestą teka Žeimena. Penktadalį miesto teritorijos sudaro želdiniai. Jaukūs priemiesčiai, miškingos paežerės ir pažeimeniai sutraukia nemažai turistų.

Švenčionys

Švenčionio herbas Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko (30-40 m) seno sausaslėnio dugne, kuriame tebesrūva menkas, čia pat prasidedantis Kūnos aukštupys. Senslėnio posūkyje yra miesto centras su aikšte, senesnėmis gatvėmis ir pastatais. Aplinkui kyla šlaitai, stūkso aukštumos. Miestas nuo tų šlaitų pasirodo staigiai – iš tolo jo nė iš vienos pusės nematyti. Kito tokio panašaus senslėnio be didesnės upės, o su miestu Lietuvoje nėra.

Tauragė

Tauragės herbas Miestas vakarų Lietuvoje, apskrities ir rajono centras, taip pat turi miesto seniūnijos statusą bei yra apylinkių seniūnijos centras. Išsidėsčiusi Jūros upės kairiajame krante (mieste upė užtvenkta, yra du tiltai - Taurogeno ir geležinkelio), 102 km į pietvakarius nuo Šiaulių, prie upės vingio, abipus magistralinio kelio Ryga–Karaliaučius. Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis Radviliškis–Tilžė. Rytiniu miesto pakraščiu teka Beržės upelis. Šiaurės rytinėje ir pietinėje pusėse yra išsidėstę miškai.

Telšiai

Telšių herbas Miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijos aukštumoje, prie Masčio ežero, 69 km į vakarus nuo Šiaulių; Telšių apskrities ir rajono centras. Miesto šiaurėje eina geležinkelis Klaipėda–Šiauliai, bei respublikinės reikšmės kelias (A 11) Palanga–Šiauliai. Telšiai turi seniūnijos statusą. Urbanistikos paminklas.

Tytuvėnai

Tytuvėnų herbas Miestas Žemaitijoje, Kelmės rajone, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Čia stovi Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1633 m.), buvęs bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje), Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė (nuo 1875 m.), yra Tytuvėnų gimnazija, paštas (LT-86061). Urėdijoje yra muziejinė ekspozicija.

Trakai

Trakų herbas Trakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia tinkamos sąlygos pasimaudyti, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio formų pasirinkimas. Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija Salos pilyje. Unikali karaimų etnografinė paroda. Yra Trakų alkakalnis.

Troškūnai

Troškūnų herbas Troškūnai minimi nuo 1506 metų, XVI a. minimas Troškūnų dvaras. Miesteliu tapo XVII-XVIII a., kai 1696 m. buvo pastatytas vėlyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis. 1698 m. gauta turgaus ir kelių prekymečių privilegija. 1903 m. Troškūnuose gyveno 1040 gyventojų. Panaikinus Troškūnų rajoną, 1956 m. Troškūnai gavo miesto teises, 1950–1959 m. buvo rajono centras.

Ukmergė

Ukmergės herbas Tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų, minimas jau nuo 1225 metų (šie metai laikomi oficialia miesto įkūrimo data). Įkūrėju laikomas kunigaikštis Dausprungas, karaliaus Mindaugo vyresnysis brolis, kuris čia pasistatęs pilį (nors yra iškelta hipotezė, kad pilis ir gyvenvietė galėję būti žymiai anksčiau, o Dausprungas tik sutvirtinęs piliavietę). Tačiau kai kurie istorikai mano, kad ši kronika rašyta XIV a. pabaigoje, o pirmasis Ukmergės paminėjimas buvęs 1333 metais Vartbergės (Hermani de Wartberge) kronikoje, kur minima Ukmergės pilis. Vietovę daug kartų niokojo kalavijuočiai. Miesto viduryje buvo dvi pilys – medinė, sudeginta 1391 m. Vytauto ir Jogailos kovų metu ir mūrinė, pastatyta XV a. pradžioje.

Utena

Utenos herbas Utena – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Piliakalnio papėdėje buvusios sodybos datuojamos I-II a. Utenos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m., kai karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido ir Utten žemes. Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio. Paskutiniai Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino ankstesnes mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3-5 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto. Gyvenvietė ten atsiradusi dar antro tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje. XIII-XIV a. didžiajame piliakalnyje buvusi pastatyta galinga Utenos pilis, o šalia jos įsikūrusi gyvenvietė. Pasak kronikų 1281 m. pilį valdęs kunigaikštis Daumantas, kurio brolis Narimantas, keršydamas už pagrobtą žmoną, su savo kariuomene apsupo Uteną. Pralaimėjęs Daumantas buvo priverstas bėgti į Pskovą. Hermanas Vartbergietis rašė, kad Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas 1373 m. nusiaubęs Vitten žemes, o 1375 m. nuniokotos Utten žemės. 1433 m. sausio 30 d. – 1444 m. vasario 9 d. vykusio karo metu kalavijuočiai ne kartą siaubė Utenos kraštą, o rugpjūtį pilis buvusi priešų sunaikinta ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė ir perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą.

Užventis

Užvenčio herbas Užventis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV amžiaus. Gyvenvietė kūrėsi dešiniajame Ventos krante. 1527 m. minimas Užvenčio valsčius, 1537 m. – miestelis. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje pastatyta Užvenčio bažnyčia, 1609 m. įsteigta parapinė mokykla. 1667 m. minimas Užvenčio pavietas. 1703 m. suteikta teisė rengti turgų, nuo 1746 m. čia dar vykdavo ir trys prekymečiai.

Vabalninkas

Vabalninko herbas Miestas Biržų rajone, 26 km į pietus nuo Biržų. Seniūnijos centras, stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1817 m.), yra B. Sruogos vidurinė mokykla, paštas (LT-41033). Šiauriniu pakraščiu teka Vabala, kuri Vakaruose įteka į Tatulą.

Varėna

Varėnos herbas miestas pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, 51 km į pietryčius nuo Alytaus. Rajono ir seniūnijos centras. Miestas išsidėstęs į šiaurę Vilniaus-Gardino geležinkelio). Stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra paštas , geležinkelio stotis.

Varniai

Varnių herbas Miestelis įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. Varnelės upės pakrantėse buvo įsikūrusi gyvenvietė, 1314-1399 metais gyvenvietę puolė kryžiuočiai (1320 m. minimi kaip Medenike), 1389 metais kryžiuočius čia sumušė žemaičiai. 1417 m. Vytautas Didysis įkūrė Medininkų vyskupiją, pastatydino katedrą, tais pačiais metais gautos miesto teisės. 1417-1864 metais čia buvo Žemaičių vyskupijos centras. Nuo XVI a. II p. Medininkai vėl imti vadinti Varniais, 1539 m. jau pastaruoju vardu miestas pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“. 1635 metais suteikta Magdeburgo teisė. 1740-1864 metais čia veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys, Antanas Baranauskas. 1927-1931 metais veikė Varnių koncentracijos stovykla. 1997 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Veisiejai

Veisiejų herbas Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII amžiuje.

Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – Ančia, skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Rytuose telkšo Snaigynas, šiaurėje – Vernijis, pietvakariuose – Veisiejis.

Venta

Ventos herbas Šiauriniu Ventos miesto pakraščiu eina buvęs Liepojos-Romnų geležinkelis. Šalia miesto įsikūręs ir Ventos kaimas. Ventos miestas yra Ventos regioninio parko dalis. Apylinkėse gausu klinties (kalkakmenio).

Viekšniai

Miestas Mažeikių rajone, dešiniajame Ventos krante, 13 km į pietryčius nuo Mažeikių. Viekšnių seniūnijos centras.

Yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1854 m.) ir parapija, senosios kapinės, veikia Viekšnių gimnazija, įsikūrusi Ventos regioninio parko direkcija. Viekšniuose yra aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus, vaistininko Vincento Aleksandravičiaus muziejai, paštas (LT-89094), įsikūrusi Viekšnių bendruomenė. Mieste stovi Stebukladario Sergiejaus Radoniešio cerkvė (pastatyta 1875 m.), paminklai Vytautui Didžiajam, broliams Biržiškoms (nuo 1995 m.), vandens malūnas (XIX a. pabaigos technikos paminklas).

Vievis

Vievio herbas Miestas tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų; Vievio seniūnijos centras. Miestas išsidėstęs į šiaurę nuo Vievio ežero, abipus magistralės Vilnius–Klaipėda ir greta svarbaus Vilniaus-Kauno geležinkelio, kuriuo važiuoja rusų traukiniai į Karaliaučių ir traukiniai iš Vilniaus į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Šeštokus, Varšuvą. Vievyje yra geležinkelio stotis, autobusų stotis, paštas.

Vilkaviškis

Vilkaviškio herbas Tai miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 23 km į šiaurės vakarus nuo Marijampolės; rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos, vadinamos Šeimenos seniūnija, centras. Vakaruose už miesto telkšo Paežerių ežeras.

Vilkija

Vilkijos herbas Miestas Kauno rajone, šalia kelio Kaunas–Jurbarkas (25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno), dešiniajame Nemuno krante. Urbanistikos paminklas, savitas kalvų miestas. Vilkija turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Mieste stovi neogotikinė Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1908 m.), yra Vilkijos gimnazija, aukštesnioji liaudies amatų mokykla, žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė.

Vilnius

Vilniaus herbas Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Įsikūręs Neries ir Vilnios santakoje. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. - universitetinis miestas.

Virbalis

Virbalio herbas Virbalis – miestas Vilkaviškio rajone, 12 km į vakarus nuo Vilkaviškio, pakeliui į Kybartus; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (įrengta 1945 m.), Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia, Virbalio vidurinė mokykla, paštas (LT-70061).

Visaginas

Visagino herbas Visaginas – miestas Utenos apskrityje, 40 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos; savivaldybės centras. Labiausiai žinomas dėl netoli Visagino esančios Ignalinos atominės jėgainės (6 km. nuo miesto). Visagine yra du pašto skyriai (centrinis LT-31001), kultūros centras, ligoninė, pensionatas, pietuose telkšo Visagino ežeras, pietvakariuose – Kukuižės ežeriukas. Yra Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1998 metais), Visagino koplyčia (įrengta 1989 m.), dvi stačiatikių cerkvės (Visagino Jono Krikštytojo Gimimo cerkvė ir Visagino Šv. kankinio Panteleimono cerkvė).

Žagarė

Žagarės herbas Žagarė – miestas Joniškio rajone, 26 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio, netoli Latvijos sienos. Seniūnijos centras. Švėtės upė (nuo jos šlaitų atsiveria dolomitinės Žagarės atodangos) dalija miestą į Senąją Žagarę (kairiajame krante) ir Naująją Žagarę. Senoji dalis saugoma valstybės kaip urbanistikos paminklas. Į pietvakarius nuo miesto plyti Žagarės giria. Žagarės draustinis (botaninis-zoologinis), stūkso Žagarės akmuo („su dubeniu“). Prie miesto yra Žagarės ozas.

Zarasai

Zarasų herbas Zarasai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 49 km į šiaurės rytus nuo Utenos; rajono centras. Zarasai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas, kurortinė teritorija. Yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (pastatyta 1878 m.), stačiatikių Visų Šventųjų cerkvė, Zarasų sentikių cerkvė (nuo 1992 m.), krašto muziejus, seniūnija, paštas (LT-32001), rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Gražutės regioninio parko direkcija.

Žiežmariai

Žiežmarių herbas Pirmą kartą Žiežmariai minimi kryžiuočių žygių laikotarpiu. Netoli Žiežmarių 1348 m. vasario 8 d. įvyko garsusis Strėvos mūšis, aprašytas eiliuotoje Vygando Magburgiečio kronikoje (pirmasis Žiežmarių paminėjimas). XV a. buvo Žiežmarių dvaras, valsčius, 1487 m. minimas miestelis. Po kelių dešimtmečių pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta mokykla. Nuo XIX a. istorinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad Žiežmariai miesto teises gavo dar 1522 ar 1576 metais.

Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652